Bankas „OP Corporate Bank“ šiemet prognozuoja didesnį Lietuvos ekonomikos augimą nei praėjusiais metais – bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet didės 3%, kai praėjusiais metais jis augo 2,7%. Vis dėlto, augimą gali sulėtinti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žadami įvesti muitai. Tokiu atveju, BVP pokytis sieks pernykštį lygį ar net bus mažesnis.
Reklama
Lietuva – geriausioje padėtyje
„Lietuva ir toliau išsiskiria iš kitų Baltijos valstybių stipriausia ekonomika. Demonstruojate spartų pramonės augimą, jūsų eksporto rinkos laikosi geriau nei Latvijos ir Estijos. Žemesnė infliacija ir augantis darbo užmokestis skatina namų ūkių perkamąją galią, tai didina vartojimą“, – sakė Joona Widgren, „OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas, pristatytoje ekonomikos apžvalgoje.
Bankas nepakeitė gruodį pateiktos prognozės, jog Lietuva gali tikėtis 3% BVP augimo šiemet. Tokio paties dydžio augimas numatomas ir 2026 metams, nors pabrėžiama, kad JAV prekybos ir užsienio politika išlieka nenuspėjama, o tai greičiausiai atneš netikėtumų ateityje. Todėl verslai ir šalys turi prisitaikyti prie vis labiau neapibrėžtos ekonominės aplinkos.
„OP“ perskaičiavo metinės infliacijos prognozę visose Baltijos šalyse. Šiemet Lietuvoje ji bus didesnė ir sieks 3% – tai yra 0,5 procentinio punkto daugiau nei buvo prognozuota praėjusių metų gruodį. Pasak ekonomisto, kitais metais infliacija vėl šiek tiek sumažės ir sudarys 2,5%.
Muitai augina neapibrėžtumą
Lietuvos ekonomika išlieka augimo kelyje, vis dėlto galimi prekybos karai su JAV kelia iššūkių ne tik tarptautinei prekybai, bet ir investicijoms.
„Nors Lietuvos verslai nėra stipriai priklausomi nuo eksporto į JAV, muitai gali turėti platesnį poveikį. Netikrumo šokas gali sumažinti investicijų apimtis, sutrikdyti tiekimo grandines, o tai trumpuoju periodu gali sumažinti įmonių efektyvumą, inovacijų diegimo apimtis ir konkurencingumą. Tačiau taip pat gali paskatinti vietinę gamybą bei investicijas į vietinius verslus“, – teigia Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė.
Pasak jos, muitai nevienodai paveiks skirtingus verslo sektorius – lokaliai veikiančioms įmonėms įvesti tarifai gali būti naudingi, nes sumažins konkurenciją, tačiau didesni verslai, priklausomi nuo importuojamų žaliavų, eksporto ar tiekiantys produkciją didiesiems Europos eksportuotojams, gali nukentėti labiau.
Banko ekonomistai skaičiuoja, kad Latvijos ir Estijos eksportas į JAV yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Lietuva iš trijų Baltijos valstybių eksportuoja daugiausia – Lietuvos įmonių pardavimai JAV siekia ES vidurkį. Vis dėlto, visų trijų valstybių eksporto dalis yra ganėtinai reikšminga, lyginant su šalių BVP. Lietuvoje ši dalis sudaro apie 2,4%, Latvijoje 1,3% ir Estijoje 1,8% nuo BVP.
Užsuktų neigiamo poveikio ciklą
Jei JAV Europai įvestų 10% muitus visoms prekėms ir paslaugoms, o tokį patį atsakomąjį tarifą pritaikytų ir Europos šalys, J. Widgren teigimu, keletą ateinančių metų ekonomikos augimą tai sumažintų apie -0,3 procentinio punkto.
Jei abipusiai muitai siektų 25%, kaip buvo užsiminta, neigiamas poveikis ekonomikai padidėtų virš -0,5 procentinio punkto.
Atitinkamai mažėtų investicijų apimtys – švelniausių tarifų atveju, jos kristų -4% abiejose pusėse.
„Reikia pastebėti, kad įmonės Lietuvoje turi gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės aplinkos, nes jau išgyveno ne vieną krizę. Nepaisant augančio neapibrėžtumo, kol kas optimizmas nėra atslūgęs – verslai investuoja į gamybos ir energetinio efektyvumo didinimą, inovacijas, nekilnojamojo turto projektus, vilkikų parkų atnaujinimą, siekdami išlikti konkurencingi savo rinkose“, – pastebi L. Iržikevičienė.
Anot banko atstovų, tarifai ne tik mažina eksporto apimtis, bet taip pat didina sąnaudas verslams ir kelia kainas vartotojams, o tai mažina jų perkamą galią ir didina infliaciją, kas dar labiau neigiamai paveikia ekonomiką.
Latvija sugrįžta į augimą
„OP Corporate Bank“ paliko nepakeistą Latvijos ekonomikos augimo prognozę – šiemet šalies kaimynės BVP turėtų augti 2,5%. Pernai Latvijos ekonomika išgyveno -0,3% susitraukimą, nors jau buvo tikimasi atsigavimo. Skaičiuojama, kad kitais metais Latvija galėtų pasivyti Lietuvą ir pasiekti 3% BVP augimą.
Tiek šiais, tiek kitais metais infliacija Latvijoje turėtų būti ties siekiama 2% riba. Tai – žemiausias rodiklis tarp visų Baltijos šalių.
Pasak J. Widgren, šalyje šiemet turėtų augti gyventojų vartojimas, atsigaus verslo investicijos bei eksportas. Nors eksporto plėtrai ekonomistai pabrėžia ir išaugusią riziką dėl planuojamų įvesti JAV muitų ir su tuo susijusiu netikrumo šoku.
Estijos ekonomiką stabdo pakelti mokesčiai
„OP“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Estijos ekonomika jau turėtų atsigauti ir pasiekti 1,7% BVP augimą. Vis tik, tai 0,8 procentinio punkto mažiau nei buvo skaičiuojama gruodį. Pernai Estijos ekonomika smuko -0,7% ir pasirodė šiek tiek prasčiau nei buvo tikėtasi. Kaip ir kitas Baltijos seses, kitąmet Estiją turėtų džiuginti 3% BVP augimas.
Metinė infliacija Estijoje – vis dar didžiausia regione. Prognozuojama, kad šiemet ji sieks 4%. Tai dvigubai didesnis kainų augimas nei Latvijoje ir 1 procentiniu punktu aukštesnis įvertis nei buvo prognozuojama praėjusį ketvirtį. Kitais metais infliacijos augimą turėtų pavykti pristabdyti ir sumažinti iki 3%.
Kaip ir visame regione, Estijoje šiemet tikimasi eksporto atsigavimo, tačiau tam kliūčių gali sudaryti padidėjusi muitų karų rizika. Mažėjančios palūkanų normos skatina investicijų augimą bei palaiko namų ūkius, tačiau laukiama tik nežymaus vartojimo atsigavimo. Padidinti mokesčiai šalyje skatina infliaciją ir lėtina ekonomiką.
„OP Corporate Bank“ Lietuvoje veikia 12 metų. Bankas yra vienas didžiausių stambių ir vidutinių įmonių finansuotojų Lietuvoje, kurio verslo paskolų portfelis sudaro 1,4 mlrd. Eur. „OP Corporate Bank“ veikia Baltijos šalyse ir Suomijoje. Verslo bankas yra didžiausios Suomijos finansų grupės „OP Financial Group“ dalis.