VERT: šildymas šį sezoną gali brangti 13–25 proc. – labiausiai kainos kils dujas naudojančiose savivaldybėse

Artėjant 2026–2027 metų šildymo sezonui Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje gali būti maždaug 13–25 proc. didesnė nei praėjusį sezoną.

Reklama

Kiek tiksliai brangs šiluma, priklausys pirmiausia nuo biokuro ir gamtinių dujų kainų. VERT Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete pristatė tris galimus scenarijus – nuo bazinio iki pesimistinio.

Svarbu atskirti šilumos energijos kainą nuo galutinės sąskaitos už būsto šildymą. Gyventojo mokama suma priklausys ir nuo oro temperatūros, konkretaus pastato energetinio efektyvumo, suvartoto šilumos kiekio bei taikomų mokesčių.

Baziniu scenarijumi šiluma brangtų apie 13,5 proc.

Pagal VERT bazinį scenarijų, jei biokuro kaina šį sezoną siektų apie 27 eurus už megavatvalandę (MWh), o gamtinių dujų kaina neviršytų 70 eurų už MWh, vidutinė šilumos kaina didėtų apie 13,5 proc.

Tokiu atveju ji siektų maždaug 8,93 cento už kilovatvalandę be PVM.

VERT narys Matas Taparauskas nurodė, kad toks biokuro kainos lygis vis tiek būtų maždaug 4–5 eurais už MWh aukštesnis nei prieš metus.

Pagal antrąjį, VERT įvardijamą tikėtinu scenarijų, jei biokuro kaina išliktų apie dabartinį 31 euro už MWh lygį, o gamtinių dujų kaina siektų apie 82 eurus už MWh, šiluma brangtų 22,7 proc. – iki maždaug 9,66 cento už kWh be PVM.

Pesimistiniu scenarijumi, jeigu biokuro kaina išliktų panaši, o gamtinės dujos pabrangtų iki 100 eurų už MWh, šilumos kaina galėtų didėti 25,1 proc. – iki 9,85 cento už kWh be PVM.

Kai kuriose savivaldybėse augimas gali būti didesnis

VERT vertinimu, didžiausią kainų spaudimą gali pajusti savivaldybės, kurių šilumos ūkyje didesnę dalį sudaro gamtinės dujos.

Tarp tokių savivaldybių minimi Vilniaus rajonas, Trakai, Ignalina, Lazdijai ir Joniškis.

Tuo metu savivaldybėse, kur daugiau nei 80 proc. centralizuotos šilumos pagaminama iš biokuro, kainos augimas, VERT vertinimu, turėtų būti mažesnis ir neviršyti maždaug penktadalio.

Energetikos viceministras Darius Indriūnas teigė, kad siekiama, jog galutinis šilumos kainos augimas, palyginti su praėjusiu sezonu, neviršytų 20 proc. Tačiau galutinis rezultatas priklausys ir nuo oro sąlygų bei kuro rinkos.

Biokuro kaina išlieka vienu svarbiausių neapibrėžtumų

Didelę dalį centralizuotos šilumos Lietuvoje pagamina biokuro katilinės, todėl šio kuro kaina turi tiesioginę įtaką šildymo tarifams.

„Baltpool“ duomenimis, maltos medienos kaina, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, yra išaugusi maždaug 40–50 proc.

VERT nurodo, kad šiuo metu dar nėra nupirkta didžioji dalis visam sezonui reikalingo biokuro. Tikslesnė kainų kryptis turėtų paaiškėti lapkričio pabaigoje, kai bus įvykę kuro aukcionai 2027 metų pirmajam ketvirčiui.

Valstybinė miškų urėdija taip pat paskelbė iki šių metų pabaigos rinkai papildomai pateiksianti 125 tūkst. kubinių metrų, arba apie 250 GWh, biokuro žaliavos. Tai būtų maždaug trečdaliu daugiau nei per visus 2025 metus.

Didesnė pasiūla galėtų slopinti biokuro kainų augimą, tačiau jos poveikis galutinei šilumos kainai priklausys nuo realių pirkimo kainų ir kuro poreikio žiemą.

Galutinės sąskaitos priklausys ir nuo žiemos

Net ir žinant šilumos energijos tarifą, neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai padidės gyventojo sąskaita.

Šaltesnę žiemą daugiabučiai sunaudoja daugiau šilumos, todėl sąskaitos gali augti labiau nei pats tarifas. Šiltesnė žiema, priešingai, gali sumažinti suvartojimą ir sušvelninti kainos augimo poveikį.

Todėl artėjant šildymo sezonui gyventojams svarbiausi bus du rodikliai – konkretaus šilumos tiekėjo tarifas ir realus šilumos suvartojimas pastate.

Šaltinis: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Asociatyvi nuotrauka: Ahab Sun / Unsplash.