Europa žiemą pasitinka su menkomis dujų atsargomis: kaip verslui valdyti energijos riziką?

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) lapkričio 3 d. įspėjo, kad Europa pradeda šildymo sezoną turėdama mažiausias gamtinių dujų atsargas per daugiau nei dešimtmetį. Remiantis „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, spalio pabaigoje Europos Sąjungos saugyklos buvo užpildytos maždaug 74,6 proc. Tai ne prognozė apie neišvengiamą dujų trūkumą, tačiau mažesnės atsargos sumažina rezervą, kuriuo galima pasinaudoti per šalčio bangą ar sutrikus tiekimui. Lietuvos įmonėms ši žinia svarbi planuojant žiemos energijos sąnaudas.

Kodėl dujų saugyklų užpildymas toks svarbus?

Gamtinių dujų paklausa žiemą gali smarkiai išaugti dėl šildymo, o tiekimas priklauso nuo importo, vamzdynų ir suskystintų dujų terminalų. Saugyklos leidžia dalį vasarą sukaupto kuro panaudoti tada, kai jo labiausiai reikia. Jei saugyklų lygis žemas, rinka jautriau reaguoja į nepalankius orus, techninius trikdžius ar geopolitinius įvykius. Tačiau 74,6 proc. ES vidurkis nereiškia, kad visose valstybėse atsargų yra vienodai: skiriasi saugyklų pajėgumai, suvartojimas, importo infrastruktūra ir regioniniai srautai. Verslui todėl reikėtų žiūrėti į vietos tiekimo sąlygas, o ne vien bendrą Europos procentą.

Ką dar pabrėžia IEA ataskaita?

IEA analizė nagrinėja pasaulinių dujų srautų pokyčius po tiekimo sutrikimų Artimuosiuose Rytuose ir pažymi, kad didesnė suskystintų gamtinių dujų pasiūla bei lankstesnės sutartys padeda rinkai prisitaikyti. Kita vertus, geopolitiniai trikdžiai gali greitai pakeisti kainų perspektyvą. Agentūra įspėja, kad įtempta situacija pasaulinėje dujų rinkoje gali išlikti ir 2027 m. Tai nėra tvirtinimas, kad visus metus kainos tik didės. Kainas lems oras, importo pasiūla, pramonės paklausa, saugyklų papildymas ir konkuruojančių regionų poreikiai.

Kuriems verslams rizika reikšmingiausia?

Dujų kainai jautrios įmonės – šilumos tiekimo, maisto gamybos, keramikos, stiklo, trąšų ir kai kurių chemijos produktų gamintojai. Net kai įmonė tiesiogiai nenaudoja dujų, jos gali turėti įtakos elektros gamybos savikainai ir tiekėjų kainoms. Vis dėlto faktinis poveikis priklauso nuo sutarties: fiksuotas tarifas, biržai pririštas pirkimas ar ilgalaikis apsidraudimas sukelia skirtingus rezultatus. Verslininkui naudinga išskirti tiesiogines energijos sąnaudas ir netiesioginį tiekėjų kainų poveikį. Tai padeda išvengti klaidingo dvigubo skaičiavimo, kai tas pats sąnaudų padidėjimas įvertinamas kelis kartus.

Kokius veiksmus gali atlikti įmonės?

Pirmiausia verta suskaičiuoti energijos suvartojimą pagal mėnesius ir darbo procesus. Tuomet galima palyginti sutartinių kainų scenarijus ir įvertinti, kaip 10, 20 ar 30 proc. energijos sąnaudų padidėjimas paveiktų pelną. Tai hipotetinės ribos planavimui, ne IEA kainų prognozė. Jei veikla labai jautri dujoms, įmonė gali pasidomėti kelių tiekėjų pasiūlymais, efektyvesniais katilais, šilumos atgavimu ar gamybos planavimo pokyčiais. Tačiau kiekviena investicija turi turėti atskirą atsipirkimo skaičiavimą; vien kylantys rinkos nuogąstavimai nepateisina bet kokios įrangos kainos.

Kaip dujų kainų pokyčiai persiduoda elektros kainai?

Kai kuriose Europos šalyse dujinės elektrinės vis dar padeda subalansuoti elektros gamybą, ypač tada, kai nepakanka vėjo ar saulės energijos. Jei dujos brangsta, didėja tokių elektrinių gamybos sąnaudos, o tai tam tikromis valandomis gali paveikti ir didmeninę elektros kainą. Tačiau poveikis nėra vienodas visose šalyse ir visomis valandomis: svarbūs hidroelektrinių pajėgumai, elektros jungtys ir kitų šaltinių pasiūla. Todėl verslas, nevartojantis dujų tiesiogiai, vis tiek gali netiesiogiai patirti šio kuro rinkos svyravimų poveikį. Būtina tikrinti savo kainodaros sutartį, nes joje gali būti visiškai kitokia tarifų struktūra.

Ką reikėtų įtraukti į 2027 metų verslo biudžetą?

Metinį biudžetą verta kurti bent su trimis energijos kainų scenarijais ir aiškiai aprašytomis prielaidomis. Svarbu nepamiršti, kad įmonės pelnas priklauso ne vien nuo dujų sąskaitos, bet ir nuo galimybės sąnaudų padidėjimą perkelti į pardavimo kainą. Jei klientai jautrūs kainai, įmonė gali būti priversta laikinai sumažinti pelno maržą. Taip pat verta įvertinti, kiek laiko tiekėjai išlaiko sutartas kainas ir ar yra kritinių veiklos procesų, kuriems reikalingas atsarginis energijos šaltinis. Apsidraudimo ar ilgalaikių sutarčių sprendimai turi būti lyginami su jų kaina ir ribojimais.

Ką turi įvertinti investuotojai?

Energetikos kainų svyravimai skirtingai veikia skirtingas bendroves. Vieniems energijos gamintojams brangimas gali didinti pajamas, o energijai imliai pramonei – sąnaudas. Vis dėlto didesnė pardavimo kaina nebūtinai reiškia didesnį pelną, nes svarbūs ir žaliavų, finansavimo bei reguliavimo kaštai. Investuojant į energijos kaupimą, alternatyvius šaltinius ar efektyvumo sprendimus reikėtų vertinti paklausą, valstybės politiką ir konkurenciją. Dujų rinkos saugumo klausimas gali sukurti naujų investicijų poreikį, bet jų grąža priklausys nuo konkrečios technologijos, sutarties ir ilgalaikės kainų dinamikos.

Ką tai reiškia skaitytojui?

Mažesnės Europos dujų atsargos didina jautrumą žiemos sutrikimams, bet savaime nereiškia garantuoto kainų šuolio. Įmonėms naudingiausia parengti savo energijos sąnaudų scenarijus ir reguliariai sekti tiekimą, orus bei sutartines sąlygas.

Šaltiniai: Tarptautinė energetikos agentūra (IEA); GasRadar.