„Brent“ nafta pirmadienį pigo: ką daugiau nei 3 % kainos svyravimas reiškia Lietuvos transporto įmonėms?

Lapkričio 2 d. prekybos metu „Brent“ naftos kaina pastebimai sumažėjo: skirtingi rinkos duomenų šaltiniai fiksavo maždaug 109–110 JAV dolerių už barelį kainą ir kelių procentų dienos svyravimą. Tokia situacija aktuali Lietuvos vežėjams, gamintojams bei kitoms daug degalų naudojančioms įmonėms, tačiau biržos kaina nėra tiesioginis pažadas, kad degalai degalinėse rytoj atpigs tiek pat. Reikia atskirti žaliavos kainą, išvestinių sandorių kainodarą ir galutinio produkto savikainą.

Ką rodo lapkričio 2 dienos rinkos duomenys?

„Financial Times“ skelbiamoje „Brent“ kainų eilutėje pirmadienio sesijos duomenys rodė apie 110,03 JAV dolerio už barelį ir 3 procentų mažėjimą tuo konkrečiu fiksavimo momentu. Kitas rinkos duomenų šaltinis dienos metu rodė apie 109,5 dolerio kainą. Skirtumus lemia laikas, kontrakto rūšis ir duomenų atnaujinimas. Todėl neatsakinga pateikti vieną momentinę reikšmę kaip galutinę dienos uždarymo kainą.

Palyginimui, ankstesnėje savaitėje „Brent“ kaina svyravo daugiau kaip 110 dolerių ribose, o spalio 30 dienos rinkos duomenyse buvo fiksuota apie 117,64 dolerio reikšmė. Tokie pokyčiai rodo nepastovią energijos rinką, kurioje verslo išlaidų prognozės gali greitai pasenti.

Kodėl nafta ir degalinės kainos nekinta vienodai?

Galutinę dyzelino ar benzino kainą sudaro ne tik žaliava. Svarbūs perdirbimo produktų kotiruočių pokyčiai, logistika, atsargos, akcizai, pridėtinės vertės mokestis, valiutos kursas bei mažmeninė konkurencija. Be to, perdirbimo ir tiekimo grandinė gali užtrukti, todėl šiandienos naftos kainos pokytis atsispindi ne iškart ir ne tokiu pačiu procentu.

Naftos atpigimas gali sumažinti kai kurias ateities sąnaudas, tačiau jei tuo pačiu metu brangsta draudimas, transportavimas ar perdirbimas, degalų kainos poveikis gali būti silpnesnis nei tikisi vartotojas. Dėl to verslininkai turėtų stebėti realias tiekėjų sąskaitas.

Kaip poveikį skaičiuoti transporto įmonei?

Vežėjams svarbus ne tik litras degalų, bet ir sąnaudos vienam kilometrui ar pristatytam kroviniui. Pavyzdžiui, jei parkas per mėnesį sunaudoja 30 tūkst. litrų dyzelino, hipotetinis 0,05 euro mažesnės litro kainos pokytis reikštų 1 500 eurų mažesnes mėnesio degalų sąnaudas. Tai iliustracija, ne prognozė apie konkretų degalinių kainų pasikeitimą.

Sutartyse su užsakovais gali būti numatyti degalų kainos indeksavimo mechanizmai. Tokiu atveju dalis kainų sumažėjimo naudos perduodama klientui, o ne automatiškai virsta vežėjo pelnu. Reikšmę turi ir tai, kada faktiškai perkami degalai bei kokios atsargos laikomos.

Kokius sprendimus verta priimti?

Įmonei, kuri neturi galimybių valdyti pasaulinių energijos kainų, naudingiausia valdyti jų poveikį: stebėti sąnaudų vienetui rodiklius, planuoti maršrutus, peržiūrėti degalų kortelių sąlygas ir sudaryti kelių kainų scenarijų biudžetą. Didesniems vartotojams gali būti aktualios ilgalaikės tiekimo sutartys, bet bet koks kainos fiksavimas turi ir trūkumų.

Naftos rinkos judėjimas investuotojams taip pat nėra automatinis signalas pirkti ar parduoti energetikos akcijas. Gamintojų, perdirbėjų ir vežėjų pelningumas skirtingai reaguoja į žaliavos kainų pokyčius. Todėl svarbiausia sekti, ar judėjimas tvarus, kaip keičiasi produktų kainos ir kurios grandys iš tikrųjų patiria finansinį poveikį.

Kokie signalai svarbesni už vieną dienos kainą?

Verslo vadovui pravartu susidaryti degalų sąnaudų stebėjimo lentelę, atskiriant pasaulinę naftos kainą, didmeninės degalų rinkos kainą ir realią įmonės įsigijimo kainą. Tik trečiasis rodiklis tiesiogiai parodo poveikį kasai. Jei naudojama degalų kortelė su nuolaida, verta žiūrėti ne į reklamuojamą nuolaidos dydį, o į faktinę galutinę sąskaitą. Panašiai svarbu lyginti degalų sąnaudas vienam nuvažiuotam kilometrui, įvertinant sezoniškumą ir krovinio apkrovą.

Antra, reikia suprasti valiutos kursą: „Brent“ dažniausiai kotiruojama JAV doleriais, o Lietuvos įmonės degalus perka eurais. Todėl dolerio stiprėjimas euro atžvilgiu gali iš dalies sumažinti naftos atpigimo naudą. Kainų pokyčio poveikį taip pat riboja fiksuoti mokesčiai ir komercinės maržos. Dėl šių priežasčių pasaulinės rinkos grafikas yra pradinis, bet ne galutinis verslo sąnaudų analizės šaltinis.

Trečia, svarbus ne tik šiandienos svyravimas, bet ir jo priežastys bei trukmė. Politiniai, tiekimo ar logistikos pasikeitimai gali greitai pakeisti rinkos kryptį. Vienos prekybos sesijos kritimas neturėtų tapti pagrindu prisiimti ilgalaikius nuostolingus pristatymo įsipareigojimus. Geriau sudaryti biudžetą su keliais degalų kainos scenarijais ir, kai įmanoma, sutartyse numatyti aiškią kuro sąnaudų koregavimo formulę.

Ką dar verta įvertinti?

Transporto įmonės gali lengviau valdyti energijos kainų riziką, kai degalų indeksavimo taisyklės sutartyse yra aiškios ir iš anksto sutartos. Jei jos neapibrėžtos, kiekvienas staigus svyravimas gali tapti ginčo su klientu priežastimi. Todėl verta įvardyti naudojamą oficialų kainų šaltinį, perskaičiavimo intervalą ir taikymo formulę. Taip klientas žino, kada kaina keisis, o vežėjas gali planuoti maržą. Lapkričio 2 dienos naftos kritimas suteikia progą peržiūrėti tokius susitarimus, tačiau pats rinkos grafikas nėra ilgalaikio kainų stabilumo garantija.

Šaltiniai: Financial Times / ICE rinkos duomenys; Investing.com / Brent istoriniai kainų duomenys.