Stereotipai blėsta: finansiniuose sprendimuose moterys neatsilieka nuo vyrų

Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad moterys mažiau nei vyrai domisi finansais ar prasčiau supranta investavimą ir skolinimąsi. Tačiau pastarųjų metų tendencijos rodo, kad moterys ne tik aktyviai dalyvauja finansų valdyme, bet kai kuriose srityse netgi pranoksta vyrus.

Reklama

Iki šiol atlikti tyrimai rodė, kad Lietuvoje moterų finansinis raštingumas ilgą laiką buvo šiek tiek žemesnis nei vyrų, tačiau ši tendencija sparčiai keičiasi. Naujos kartos banko „Inbank“ paskolos produkto pardavimų vadovė Kamilė Dijokaitė teigia, kad vis daugiau moterų įsitraukia į investavimą ir aktyviai domisi finansų valdymu.

Pašnekovė, jau kurį laiką tyrinėdama duomenis, kaip moterys skolinasi, kaip jos investuoja, mato kitą tendenciją – moterys neatsilieka nuo vyrų ir netgi kai kur pralenkia juos. Vis dar populiarus mitas, jog moterys mažiau rūpinasi savo ar bendrais finansais – menksta. Savo žiniomis, išmanymu ir prioritetais, noru augti, gyventi geriau moterys yra tame pačiame lygmenyje su vyrais. Lyčių lygybė naudinga visiems

Lietuvės – drąsesnės

K. Dijokaitės surinkti duomenys rodo, kad moterys vis dažniau renkasi investavimą kaip ilgalaikį finansinio saugumo užtikrinimo būdą. Matomas augimas tarp investuojančių moterų į indėlius – 2023-iaisias investavo 36 proc., o 2024 m. buvo jau 41 proc. investuojančių moterų. Pašnekovė teigia, jog moterys linkusios pradžioje investuoti atsargiau, tarsi tikrinti, testuoti, o tik po to jos investuoja ilgesniam laikui: „Investicijų sumos Lietuvoje tiek vyrų, tiek moterų yra panašios. Pavyzdžiui, Estijoje vyrai tikrai didesnes sumas investuoja nei moterys. Ar, pavyzdžiui, palyginus lietuves su čekėmis, kur irgi yra mūsų padalinys, – mes esame drąsesnės, čekės labiau konservatyvios.“

Remiantis „Inbank“ duomenimis, 2023 m. vartojimo paskolas ėmė 51 proc. moterų, šis skaičius išliko toks pat ir 2024 m. Anot pašnekovės, tai rodo stabilų moterų įsitraukimą į finansinius sprendimus bei tai, kad jos suvokia vartojimo kreditus kaip priemonę didesniems pirkiniams ar asmeniniams poreikiams patenkinti: „Prieš skolinantis moterys dažniau nei vyrai atlieka išsamesnę analizę, konsultuojasi su specialistais ir yra mažiau linkusios į impulsyvų skolinimąsi. Taip pat jos šiek tiek dažniau stengiasi paskolas grąžinti anksčiau nei vyrai. Moterys startuolių pasaulyje

Vartojimo paskola gali būti skirta įvairiems pirkiniams – tai gali būti ir sveikatos paslaugos, pavyzdžiui, odontologo, ar investicija į save – kokie nors mokymai, o gal išlaidos kelionei. Šiuo atveju tiek vyrai, tiek moterys yra panašūs.“

Namų atnaujinimu dažniau rūpinasi moterys

Vis dėlto, moterų skolinimasis išsiskiria kitu aspektu – jos dažniau investuoja į bendrą šeimos gerovę. „Inbank“ turimi duomenys rodo, kad 2023 ir 2024 metais moterys sudarė 53 proc. būsto remonto paskolų gavėjų. Iš to matoma, jog moterys aktyviai dalyvauja ilgalaikiuose finansiniuose sprendimuose ir dažniau yra tos, kurios rūpinasi namais. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis turi poveikį visai ekonomikai

„Jos neretai rūpinasi ir kasdienėmis šeimos išlaidomis, taupymu bei biudžeto planavimu – kitaip tariant, moterys irgi yra šeimos finansų valdytojos. Beje, vaikų finansinio raštingumo ugdymas taip pat dažniausiai tenka moterims, nes jos galbūt tiesiog dažniau kontaktuoja su vaikais. Nors labai didelės takoskyros nebrėžčiau – vyrai taip pat dalyvauja vaikų finansiniame ugdyme ir iki šiol dominavusi socialinė struktūra dabar labai keičiasi, vyrai su moterimis panašėja“, – sako K. Dijokaitė.

Investuoja ir į automobilius

Augantis moterų finansinis pasitikėjimas savimi atsispindi ir skolinantis įsigyti automobilį. Pasak K. Dijokaitės, automobilių paskolų rinkoje 2023 m. moterys sudarė 36 proc. visų automobilio paskolų gavėjų, o 2024 m. šis skaičius išaugo iki 40 proc. – tai rodo, kad komfortiška, nauja transporto priemonė svarbi ir moterims: „Dar vienas pavyzdys, jog moterys yra tokios pat finansiškai raštingos kaip vyrai, o ilgainiui, tikiu, kad šios tendencijos tik dar labiau susilygins.“ Transporto taršą Lietuvoje galima sumažinti labiau

Laurynas Boguševičius: „Tu nežinai, kad tau to reikia, kol nepabandai pats“