Iš antros pensijų pakopos gali pasitraukti iki 70 proc. dalyvių: ką rodo „Sodros“ skaičiai?

Iš antrosios pensijų kaupimo pakopos per 2026–2027 metų pereinamąjį laikotarpį gali pasitraukti apie 70 procentų dalyvių. Tokią prognozę lapkričio 4 dieną Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatė „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė. Šis skaičius nėra jau įvykusių pasitraukimų dalis – tai institucijos vertinimas, pagal kurį planuojami tolesni sistemos finansiniai srautai.

Kiek žmonių jau nusprendė pasitraukti?

BNS ir LRT paskelbtais duomenimis, per pirmus devynis 2026 metų mėnesius iš antros pakopos pasitraukė apie 749 tūkst. gyventojų, arba maždaug 52 procentai dalyvių. Tuo metu toliau kaupė apie 730 tūkst. žmonių. „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė nurodė ir kitą svarbų faktą: apie 41 tūkst. anksčiau pasitraukusių žmonių jau buvo grįžę į kaupimą.

Šie skaičiai rodo didelį sistemos judėjimą, tačiau jų negalima interpretuoti kaip vienos krypties ir negrįžtamo proceso. Dalis žmonių keičia sprendimą, o 2027 metai dar suteiks laiko apsispręsti tiems, kurie nori likti sistemoje arba iš jos pasitraukti pagal pereinamojo laikotarpio taisykles.

Kas pasikeitė nuo 2026 metų?

2026 metų sausio 1 dieną įsigaliojo reformuota antros pakopos pensijų kaupimo tvarka. Ji suteikė daugiau lankstumo: atsisakyta automatinio įtraukimo, nustatytas 2026–2027 metų apsisprendimo laikotarpis ir išplėstos galimybės laikinai stabdyti įmokas. Taip pat atsirado teisė tam tikromis sąlygomis atsiimti iki ketvirtadalio sukaupto pensijų turto.

Svarbu suprasti, ką reiškia visiškas pasitraukimas. Lietuvos banko išaiškinimu, pereinamuoju laikotarpiu žmogui išmokamos jo paties sumokėtos įmokos ir joms tenkanti investicinė grąža, o valstybės ir „Sodros“ finansuota dalis pervedama į valstybinę pensijų sistemą ir paverčiama papildomais pensijos apskaitos vienetais. Tai nėra automatinis visos asmeninėje paskyroje rodomos fondo vertės išmokėjimas į banko sąskaitą.

Kodėl prognozė svarbi ir pensijų sistemai?

Masiniai pasitraukimai keičia ne tik gyventojų privačių santaupų struktūrą, bet ir ilgalaikius finansinius srautus. Mažesnis fondų dalyvių skaičius gali paveikti pensijų bendrovių valdomą turtą ir būsimą anuitetų poreikį. Seimo komitete Algirdas Sysas kėlė klausimą, ar mažėjant įplaukoms nereikėtų peržiūrėti Pensijų anuitetų fondo administravimo struktūros bei sąnaudų.

„Sodros“ atstovė nurodė, kad fondo turto ir įsipareigojimų santykis siekia apie 135 procentus. Tai reiškia, kad tuo metu fondo turtas viršijo apskaičiuotus įsipareigojimus, tačiau vien šis rodiklis savaime negarantuoja būsimo finansinio rezultato visomis rinkos sąlygomis. Ilgalaikį tvarumą lems investicijų grąža, naujų anuitetų srautai ir išmokų įsipareigojimai.

Ką turėtų įvertinti patys kaupiantieji?

Sprendimas pasitraukti ar toliau kaupti priklauso nuo individualių aplinkybių: amžiaus, laikotarpio iki pensijos, turimo finansinio rezervo, skolų kainos, investavimo patirties ir gebėjimo prisiimti rinkos svyravimus. Nėra pagrindo teigti, kad vienas sprendimas finansiškai geriausias visiems.

Pasitraukus gautas lėšas galima panaudoti skoloms grąžinti ar rezervui sudaryti, tačiau svarbu palyginti konkretų galimą sutaupymą su atsisakomos ilgalaikės pensijų kaupimo naudos verte. Jei žmogus renkasi investuoti savarankiškai, jam tenka atsakomybė už riziką, mokesčius, likvidumą ir investavimo discipliną. Palikus santaupas einamojoje sąskaitoje taip pat lieka infliacijos poveikio rizika.

Ką stebėti iki 2027 metų pabaigos?

Svarbiausi rodikliai bus faktinis pasitraukusių ir sugrįžusių dalyvių skaičius, pensijų fondų turto pokytis bei oficialūs „Sodros“ ir Lietuvos banko paaiškinimai. 70 procentų prognozė gali būti tikslinama. Dėl konkrečios išmokėtinos sumos ir pateikiamo prašymo sąlygų geriausia tikrinti savo pensijų kaupimo bendrovės bei „Sodros“ informaciją.

Kodėl svarbu neskubėti remiantis vien prognoze?

Žinia apie galimą 70 procentų dalyvių pasitraukimą gali sukelti įspūdį, kad kaupimas praranda prasmę. Tačiau kolektyvinis kitų gyventojų sprendimas nieko nepasako apie konkretų žmogaus investavimo laikotarpį ar galimybes užsitikrinti finansinį stabilumą senatvėje. Pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, o jo rezultatai priklauso nuo sumokėtų įmokų, investicijų grąžos ir sukaupto turto panaudojimo.

Kaupiančiajam verta palyginti bent tris scenarijus: toliau dalyvauti fonde, sustabdyti įmokas pagal galiojančias taisykles arba pasitraukti pereinamuoju laikotarpiu. Kiekvienam scenarijui reikia naudoti tikrą savo sukauptą sumą, įmokų istoriją ir informaciją apie valstybės dalį. Netikslu skaičiuoti pagal bendrą fondo balansą, jei dalis lėšų žmogui nebūtų išmokėta grynaisiais.

Savarankiškas investavimas taip pat nėra visiškai nemokama alternatyva. Gali būti taikomi sandorių, turto valdymo ar valiutos keitimo mokesčiai; be to, finansų rinkos gali patirti nuostolių. Prieš priimant galutinį sprendimą pravartu perskaityti oficialius teisės aktų paaiškinimus ir, jei situacija sudėtinga, gauti nepriklausomą konsultaciją.

Šaltiniai: „Sodra“ – nuo 2026 metų galiojanti tvarka; Lietuvos bankas – pensijų sistemos pertvarka; LRT / BNS – lapkričio 4 dienos prognozė.