Saulė daugeliui siejasi su gera nuotaika. Šiluma, ilgesnės dienos, daugiau laiko lauke. Parkai pilni žmonių, terasos gyvos, paplūdimiai pamažu užsipildo. Ir vis dėlto tas pats šviesos šaltinis, kuris kelia energiją, gali tyliai pakenkti odai.
Reklama
Būtent todėl apsauga nuo saulės vis dažniau tampa ne tik vasaros įpročiu, bet ir kasdienės rutinos dalimi. Dermatologai jau kurį laiką kartoja tą patį: odai žalingas poveikis dažnai kaupiasi lėtai, nepastebimai. Viena saulėta diena problemų nesukelia. Tačiau šimtai tokių dienų – jau visai kita istorija.
Niekas nesiūlo vengti saulės. Ji reikalinga. Tik svarbu suprasti, kaip su ja sugyventi.
Kodėl saulė gali būti pavojingesnė, nei atrodo
Plika akimi ultravioletinių spindulių nematyti. Oda dažniausiai apie juos „praneša“ tik tada, kai jau per vėlu – paraudimu, tempimu ar net skausmu.
Saulės spinduliuotę sudaro kelios rūšys. Kasdienybėje dažniausiai minimos dvi: UVA ir UVB.
UVB spinduliai atsakingi už nudegimus. Tai tie momentai, kai oda po dienos prie ežero tampa raudona ir jautri. UVA veikia tyliau – jie prasiskverbia giliau ir ilgainiui skatina odos senėjimą. Smulkios raukšlės, pigmentinės dėmės, prarastas elastingumas.
Dar vienas aspektas – odos vėžio rizika. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ultravioletinė spinduliuotė laikoma vienu pagrindinių odos vėžio rizikos veiksnių. Skaičiai atrodo dideli tik statistikoje. Kasdienybėje tai tiesiog reiškia viena: oda turi ribas.
Ir jos gana aiškios.
Reklama
Kada saulė pavojingiausia
Dažnai girdimas patarimas vengti saulės vidurdienį. Tai ne atsitiktinumas.
Stipriausia ultravioletinė spinduliuotė paprastai pasiekia žemę tarp 11 ir 16 valandos. Būtent tada oda nudega greičiausiai. Kartais užtenka net 20–30 minučių, ypač jei oda šviesi.
Tačiau net ir debesuota diena nebūtinai reiškia saugumą. Debesys gali sulaikyti dalį šviesos, bet didelė dalis UV spindulių vis tiek pasiekia odą. Kartais net iki 80 procentų.
Todėl apsauga nuo saulės aktuali ne tik prie jūros ar ežero. Mieste taip pat. Pasivaikščiojimas, kavos pertrauka lauke, kelionė dviračiu.
Oda neskaičiuoja, kur praleistas laikas.
Apsauga nuo saulės prasideda ne nuo kremo
Pirmoji mintis dažniausiai būna apsauginis kremas. Ir tai logiška. Tačiau tai tik viena dalis visos apsaugos.
Iš tiesų paprasčiausias būdas sumažinti UV poveikį – šešėlis. Skėtis paplūdimyje, medis parke, pavėsinė sode. Net trumpa pertrauka pavėsyje leidžia odai „atsikvėpti“.
Drabužiai taip pat veikia kaip barjeras. Tankesnio audinio marškiniai, lengvi lininiai drabužiai, ilgesnės rankovės. Kai kurios vasaros kolekcijos net turi specialią UV apsaugą.
Dar vienas dažnai pamirštamas elementas – galvos apdangalas. Kepurė ar skrybėlė gali apsaugoti veidą, ausis, kaklą. Būtent šiose vietose oda dažnai nudega greičiausiai.
Paprasčiausi sprendimai kartais veikia geriau nei sudėtingi.
SPF kremas – svarbus, bet dažnai naudojamas neteisingai
Kalbant apie apsaugą nuo saulės, SPF kremas vis tiek išlieka pagrindiniu įrankiu. Tačiau daug žmonių jį naudoja gerokai per mažais kiekiais.
Dermatologai dažnai mini paprastą taisyklę: visam kūnui reikalingas maždaug vienas pilnas delnas kremo. Veidui – maždaug du pirštų ilgio ruožai.
Realybėje dažnai naudojama perpus mažiau. O tai reiškia, kad SPF 30 apsauga gali veikti kaip SPF 10 ar net silpniau.
Dar viena klaida – kremas tepamas tik vieną kartą. Po maudynių, prakaito ar kelių valandų saulėje apsauginis sluoksnis pradeda silpnėti.
Todėl kremą reikėtų atnaujinti kas dvi valandas. Paplūdimyje – dar dažniau.
Taip, kartais tai šiek tiek vargina. Bet oda tikrai tai įvertina.
Ar didesnis SPF visada geresnis
SPF skaičius dažnai sukelia painiavą.
SPF 15 sulaiko apie 93 procentus UVB spindulių. SPF 30 – apie 97 procentus. SPF 50 – maždaug 98 procentus.
Skirtumas atrodo nedidelis, tačiau jautriai odai ar ilgesniam buvimui saulėje jis gali būti svarbus.
Vis dėlto svarbiausia ne pats skaičius. Kur kas svarbiau – ar kremas naudojamas pakankamai dažnai.
SPF 50, kuris užteptas vieną kartą ryte, dažnai apsaugo prasčiau nei SPF 30, atnaujinamas kas kelias valandas.
Veidas – vieta, kurią saulė „randa“ pirmiausia
Veido oda beveik visada atvira. Net žiemą.
Todėl kasdienė apsauga nuo saulės dažnai prasideda būtent nuo veido priežiūros. Daugelis dermatologų rekomenduoja SPF naudoti net ir tada, kai diena atrodo gana pilka.
UV spinduliai prasiskverbia pro debesis. O taip pat – pro langus. UVA spinduliuotė lengvai patenka į patalpas, automobilius, biurus.
Dėl šios priežasties kai kurie žmonės SPF kremą naudoja kaip paskutinį žingsnį rytinėje odos priežiūroje. Tiesiog kaip kasdienį įprotį.
Vaikų oda plonesnė ir jautresnė. Nudegimai gali atsirasti gerokai greičiau nei suaugusiems.
Pediatrai dažnai pataria mažus vaikus saugoti dar atidžiau: kepurės, marškinėliai, pavėsis, aukštesnio SPF kremas. Ypač paplūdimyje ar prie vandens, kur saulės spinduliai atsispindi nuo paviršiaus.
Kūdikiams iki šešių mėnesių tiesioginių saulės spindulių dažniausiai rekomenduojama vengti visai.
Tai ne griežta taisyklė kiekvienai situacijai, bet atsargumo tikrai niekada nebūna per daug.
Vanduo ir smėlis sustiprina saulės poveikį
Prie jūros ar ežero oda dažnai nudega greičiau. Net jei saulė neatrodo labai stipri.
Priežastis paprasta: vanduo ir smėlis atspindi ultravioletinius spindulius. Dalis jų pasiekia odą net iš apačios. Todėl nudegimai dažnai atsiranda ant smakro, nosies ar kaklo.
Būtent tokiose vietose dažnai pamirštama užtepti kremą.
Kartais nepavyksta išvengti nudegimo. Ilgesnė išvyka, užmirštas kremas, per daug laiko saulėje.
Pirmasis signalas – paraudusi, šilta oda. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau pasitraukti į pavėsį ir leisti odai atvėsti.
Padėti gali vėsūs kompresai, drėkinamieji losjonai, alavijo gelis. Taip pat verta gerti daugiau vandens – oda nudegimo metu praranda nemažai drėgmės.
Jeigu atsiranda pūslių ar stiprus skausmas, kartais prireikia ir gydytojo konsultacijos.
Nudegimas iš esmės yra odos trauma. Net jei atrodo „tik šiek tiek raudona“.
Santykis su saule – ne draudimų sąrašas
Saulė vis tiek liks vasaros dalimi. Pasivaikščiojimai, kelionės, vakarai lauke.
Tik santykis su ja gali būti šiek tiek sąmoningesnis. Daugeliui žmonių apsauga nuo saulės tampa ne atsargumo ženklu, o tiesiog įpročiu. Kaip vandens buteliukas kuprinėje ar akiniai nuo saulės.
Be didelių pastangų.
Oda ilgainiui atsilygina tuo, ko labiausiai norisi – sveika išvaizda ir mažiau nemalonių staigmenų po saulėtų dienų.
Ir būtent tada saulė gali likti tuo, kuo turėtų būti iš pradžių. Šilumos šaltiniu, o ne problema. Ruošiame odą vasarai