Trečiadienį skambinau Vismantei Benkunskienei. Atsiprašau, jei tai sukėlė nemalonių išgyvenimų. Maniau, kad skambinu senai šeimos pažįstamai, su kuria bendraujame jau daugiau nei dešimt metų. Tačiau, pasirodo, klydau. Mero žmonai daugiau neskambinsiu.
Reklama
Kodėl skambinau?
Manau, kad meras yra klaidinamas. Norėjau perduoti daugiau informacijos, kad priimdamas sprendimus jis turėtų kuo platesnį vaizdą. Juk jo sprendimai lemia daugiau nei 800 tūkst. žmonių sąskaitas už atliekų tvarkymą.
Šiuo metu jie daro įtaką ir žmonių emocinei būklei, nes gyventojams kartojama, kad šalia yra pavojingas fakelas.
Tačiau iš tiesų jokio fakelo nėra – norime nuraminti merą ir Vilniaus gyventojus.
Ką rodo matavimai?
Kartu su prie gamyklos budinčiais ugniagesiais vakar ir šiandien apėjome teritoriją bei ugniagesių termovizoriumi patikrinome atliekų krūvų paviršius.
Aukščiausia užfiksuota temperatūra siekė apie 27 °C, o daugeliu atvejų ji buvo dar žemesnė.
Laikoma, kad temperatūra turi pasiekti apie 70 °C, kad prasidėtų kaitimas.
Mere, ar žinote, kokią temperatūrą užfiksavo Vilniaus savivaldybės termovizoriai? Mes irgi norėtume tai žinoti. Atliekas jau tvarkome ir tiekiame deginimui, todėl pirmiausia sutvarkytume tas krūvas, kuriose temperatūra didžiausia.
Pasidalinkite šiais duomenimis, jei nesunku.
Mano vertinimas
Mano nuomone, turime išskirtinę situaciją. Net sunku patikėti, kad praėjus 36 nepriklausomybės metams Lietuvoje gali vykti tokie dalykai.
Kartais atrodo, lyg gyventume ne demokratinėje valstybėje, o Rytų kaimynystėje. Ir meras tampa šių, mano nuomone, labai abejotinų veiksmų veidu.
O kas bus, jei teismas vis dėlto pasakys, kad sutarčių privaloma laikytis ir negalima jų vienašališkai ignoruoti?
Juk čia ne smėlio dėžė. Kalbame apie maždaug 50 mln. eurų vertės klausimą, o vertinant dešimtmečių perspektyvą – apie dar didesnes sumas. Tai gyventojų pinigai.
Dėl VAATC veiksmų
Atrodytų, kad įstatymai turi galioti visiems, taip pat ir savivaldybės įmonėms.
Vis dėlto panašu, kad VAATC nesupranta, ką daro.
Penktadienį paskelbė, kad iš karto nutraukia visas sutartis.
Antradienį atėjo perimti gamyklos.
Dabar savo svetainėje jau rašo, kad tai buvo tik įspėjimas ir skaičiuojamas 20 darbo dienų įspėjimo terminas – būtent taip, kaip mes sakėme nuo pat pradžių.
Aš labai abejoju naujojo VAATC direktoriaus kompetencija. Kitaip negaliu paaiškinti viso šio chaoso, kurį jis sukėlė.
Elektrėnų mero pozicija
Kaip vakar visiems merams, Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Vilniaus kogeneracinei jėgainei, Aplinkos ministerijai ir kitiems parašė Elektrėnų meras Gediminas Ratkevičius:
„Jeigu VAATC vertinimu sutarčių nutraukimas yra būtinas, manome, kad toks sprendimas turi būti įgyvendinamas atsakingai, numatant pakankamą pereinamąjį laikotarpį (pavyzdžiui, 1–2 mėnesius), kuris leistų užtikrinti sklandų veiklos perdavimą…“
Tai jau ne pirmas kartas
Panašią situaciją jau turėjome prieš dvejus metus, kai to paties žmogaus vadovaujama institucija neleido palei kelią nutiesti elektros kabelio 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika“ technologijų parkui.
Tuomet turėjo įsikišti Prezidentas, Vyriausybė, žiniasklaida ir visuomenė, kad absurdiškas sprendimas būtų pakeistas.
Pabaigai
Kai už mūsų sienos turime didelių išorinių grėsmių, dabartinis susipriešinimas mums tikrai nepadeda. Sprendimus galėjome rasti tarpusavyje – tereikėjo bent šiek tiek daugiau įsiklausymo.
Ieškau visų būdų, kaip išspręsti absurdišką šiandienos situaciją, todėl ir skambinau V. Benkunskienei, kurią mūsų šeima pažįsta jau daugiau nei dešimtmetį, norėdamas žmogiškai pasikalbėti.
Tačiau suprantu, kad pasirinktas būdas buvo netinkamas.
Kadangi paskambinti ir atsiprašyti asmeniškai nebegaliu, tai darau viešai:
„Vismante, dar kartą nuoširdžiai atsiprašau. Linkiu kuo greičiau atsigauti. Džiaugiuosi, kad turite rūpestingą vyrą. Daugiau nebetrukdysiu.“