Paskelbta
4 savaitės prieš-
By
Raminta V.
Kiekvieną rugsėjį didmiesčių NT rinką supurto ta pati banga: tūkstančiai studentų, nenorėję ar negavę bendrabučio, ieško stogo virš galvos, o jų tėvai – pragmatiškiausio būdo finansuoti šį gyvenimo etapą. Pastaraisiais metais pastebima ryški tendencija – vis daugiau šeimų atsisako tradicinės nuomos. Užuot 4–5 metus leidę pinigus svetimo būsto nuomai, jie jau vasarą rinkoje pradeda ieškoti nuosavo NT. Vaikui baigus mokslus, šeima lieka ne su tuščiomis kišenėmis, o su turtu, kurį galima toliau išnuomoti, parduoti arba perleisti jaunajam specialistui.
Šio pokyčio priežastis – vis stiprėjantis visuomenės finansinis raštingumas. Šiuolaikiniai tėvai pasidarė finansiškai labiau išprusę, o apie įvairius būdus investuoti bei įdarbinti turimą kapitalą susimąsto daug dažniau nei prieš dešimtmetį. Vaiko studijos didmiestyje tampa nebe išlaidų eilute, o viena iš galimybių pradėti ar išplėsti šeimos investicinį portfelį.
„Vidutinė 1-2 kambarių buto nuoma Vilniuje ar Kaune siekia 600-800 eurų per mėnesį. Per ketverius bakalauro studijų metus vien nuomai išleidžiama apie 24-38 tūkst. eurų. Šie pinigai tiesiog ištirpsta rinkoje. Pirkdami įgyjate nuosavybę, uždirbate ne tik iš nuomos, kuri tikėtina padengia paskolą, bet ir iš vertės prieaugio“, – pasakoja įmonės „Citus“ direktorius Šarūnas Tarutis.
Pasak NT eksperto, klientai ieško ne tik finansinės naudos, bet ir psichologinės ramybės – tėvai jaučia, kad nuosavame bute jaunas žmogus jausis saugesnis, turės daugiau komforto.
Jei tėvai turi galimybę panaudoti santaupas pradiniam įnašui ir paimti būsto paskolą, studijų metai tampa laiku, kai dengiamas nuosavo turto kreditas, o ne kito asmens investicija. Baigus mokslus, būstas pradeda generuoti pasyvias nuomos pajamas arba dengia savo išlaikymą.
Didžiausia tėvų daroma klaida – būsto rinkimasis pagal savo asmeninį skonį, pamirštant, kad šiam pirkiniui būtina taikyti griežtus investicinius kriterijus. Įmonės „Citus“ direktorius Šarūnas Tarutis pabrėžia, kad investicinis būstas reikalauja kitokio požiūrio nei emocinis pirkimas sau.
„Perkant būstą vaikui-studentui, svarbiausia išlaikyti šaltą protą ir nepasiduoti asmeniniams simpatijų kriterijams. Idealus pasirinkimas yra 1–2 kambarių, 25–40 kv. m plotą siekiantis butas, kurio svarbiausias akcentas – ne prabanga, o likvidumas ir vieta. Taip pat svarbu galvoti apie turto universalumą: būstas turi tikti ne tik jūsų vaikui, bet ir ateities nuomininkams – jaunoms poroms, dirbantiems specialistams ar kitiems studentams. Galiausiai, apsvarstykite, ar turtas bus lengvai prižiūrimas. Visuomet patariame rinktis kokybiškas, nusidėvėjimui atsparias medžiagas, kad išsikrausčius studentui turtas būtų iškart paruoštas nuomai be papildomų investicijų į kapitalinį remontą,“ – teigia Š. Tarutis.
Toks pirmojo būsto pasirinkimas savarankiško gyvenimo etape yra ne tik patogus ar finansiškai protingas, bet turi ir edukacinę vertę. Jaunas žmogus išmoksta atsakomybės: pavyzdžiui, pats moka komunalinius mokesčius ar dengia dalį įmokos. Devyniolikmečiui tai tampa praktine finansinio raštingumo pamoka. Kartu tėvai užsitikrina ramybę – vaikas gyvena saugioje aplinkoje ir nepriklauso nuo nuomotojų nuotaikų ar netikėto sutarties nutraukimo.
Prieš galutinai nuspręsdami, ar tokio tipo investicija jums tinka nepamirškite įsiverti rizikas. Jei trūksta kapitalo pradiniam įnašui, nebūtina taikytis į tradicinį būstą – galima svarstyti mažesnės kvadratūros loftus arba pirkti turtą kartu su bendrasavininkiais.
Taip pat reikia įvertinti, kad jauno žmogaus planai kinta: po studijų jis gali nuspręsti išvykti į užsienį ar persikelti į kitą miestą. Būtent todėl pasirinktas NT privalo būti lengvai išnuomojamas kitiems – taip investicija išlieka tvari nepriklausomai nuo gyvenimo posūkių.
Ar vis dar verta pirkti būstą? Ekspertai įvardijo ilgalaikę taisyklę
NT rinkoje – nauja fazė: pirkėjams atsiveria rekordinė pasiūla, pardavimai grįžo į įprastą ritmą
U. Žiogelė: Sutaupyti pirmam būstui užtruks 3 metais trumpiau
Į apžiūras – „per Zoom” ir su tėvais: kaip atrodo Z kartos NT pirkėjas?
Rekordinis būsto pasiūlos pikas didmiesčiuose: rinka svyra į pirkėjų pusę
Nuo stiuardesių iki programuotojų: kaip jūsų biologinis laikrodis ir profesija diktuoja būsto langų kryptį
„Citus“ ekspertai: Lapkritis išryškino rinkos asimetriją: visuose miestuose paklausa vis dar stipri, bet skiriasi ritmas ir augimo pobūdis
„Citus“ ekspertai: notarinis būsto sandoris – kaip jis atrodo ir kaip jam pasirengti, kad procesas būtų sklandus ir be streso
„Vanagas Group“ viešoje emisijoje sėkmingai išplatino 8 mln. Eur vertės obligacijų



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Klausimas, ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, Lietuvoje kartojasi jau keliolika metų iš eilės – ir beveik visada tuo pačiu...
„Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja pertvarką: iki 85 įspėjimų darbuotojams, 12 naujų darbo vietų. Visoje grupėje numatoma mažinti apie 900...
„iParduotuves.lt pataria“: tinkamai pasirinktas tiekėjas gali lemti ne tik prekių savikainą, bet ir viso prekybos verslo pelningumą. Pradėti elektroninę prekybą...
„Summus Capital“ skelbia, kad energijos efektyvumo sprendimai padėjo sutaupyti apie 2,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat pagerino tarptautinį GRESB tvarumo...
Vilniaus rajonuose naujo būsto kainos nuo 2023 m. keitėsi nevienodai: Naujamiestyje kilo apie 9 proc., o Lazdynuose – beveik 50...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...