Lietuvos elektros sistema per artimiausią dešimtmetį turės tapti gerokai lankstesnė. „Litgrid“ ir ESO viešajai konsultacijai pateikė pirmąjį šalies lankstumo rinkos plėtros planą, o atliktas vertinimas rodo, kad iki 2035 metų lanksčių priemonių poreikis gali išaugti nuo 4,36 GW iki 7,13 GW.
Tai reiškia ne tik techninį iššūkį energetikos sistemai, bet ir naują rinką verslui – baterijų parkams, išmaniam vartojimo valdymui, kaupimo sprendimams, agregatoriams ir kitoms technologijoms.
Kodėl lankstumo reikia vis daugiau?
Elektros sistema tampa vis labiau priklausoma nuo saulės ir vėjo elektrinių. Jų gamyba svyruoja priklausomai nuo oro, o elektros vartojimas taip pat kinta dienos ir metų eigoje.
Todėl sistemai reikia priemonių, kurios galėtų greitai padidinti arba sumažinti vartojimą, sukaupti perteklinę energiją, atiduoti ją į tinklą, kai jos trūksta, ir padėti išlaikyti tinklo stabilumą.
„Litgrid“ ir ESO vertinimas rodo, kad rinkoje planuojamų naujų kaupimo, paklausos valdymo ir kitų sprendimų potencialiai galėtų pakakti, tačiau jų atsiradimas priklausys nuo investicijų ir rinkos sąlygų.
Baterijos – tik viena sprendimo dalis
Dažniausiai kalbant apie sistemos lankstumą pirmiausia minimos didelės baterijų sistemos. Tačiau rinka gali būti gerokai platesnė.
Joje gali dalyvauti pramonės įmonės, elektromobilių įkrovimo tinklai, šilumos siurbliai, duomenų centrai, saulės ir vėjo elektrinių valdytojai, energijos kaupimo parkai bei vartojimo agregatoriai.
Jeigu tūkstančiai mažų vartotojų būtų sujungti į vieną virtualų pajėgumą, jie taip pat galėtų teikti sistemai paslaugas.
Nauja niša technologijų įmonėms
Didžiausia galimybė gali atsirasti programinės įrangos ir automatizavimo srityje.
Verslui reikės sistemų, kurios realiu laiku stebėtų elektros kainą, gamybą, vartojimą ir automatiškai spręstų, kada energiją pirkti, saugoti ar parduoti.
Tai gali tapti nauja niša Lietuvos startuoliams, energetikos technologijų įmonėms ir įrangos integratoriams.
Ką tai reiškia įmonėms?
Įmonės, kurios turi didelį elektros vartojimą ar nuosavą generaciją, ateityje gali ne tik mažinti sąnaudas, bet ir gauti pajamas už lankstumo paslaugas.
Pavyzdžiui, gamykla, galinti dalį energijai imlių procesų perkelti į pigesnes valandas, gali tapti rinkos dalyve. Tas pats galioja baterijų savininkams ar dideliems elektromobilių parkams.
Lietuvos elektros sistema sparčiai keičiasi, todėl lankstumo rinka gali tapti viena iš svarbesnių naujų energetikos verslo krypčių iki 2035 metų.
Šaltiniai: Litgrid; Litgrid – lankstumo poreikių studija.
Diskusija (0)
Kol kas komentarų nėra. Parašykite pirmąjį.
Registruotis nereikia, jeigu svetainės komentarų nustatymai to nereikalauja. Komentarai gali būti moderuojami. Reklama ir šlamštas neleidžiami.