ES atvėrė kelią spartesniam internetui regionuose: ką tai reiškia Lietuvai?

2025 m. lapkričio 12 d. Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo naujasis „Gigabitinės infrastruktūros reglamentas“. Jis žymi svarbų žingsnį siekiant spartesnio ir prieinamesnio interneto visiems europiečiams, kadangi tikslas – supaprastinti tinklo plėtros procedūras, sumažinti biurokratiją ir atpiginti šviesolaidžio bei 5G infrastruktūros diegimą. Šis reglamentas ypač reikšmingas Lietuvai.

Reklama

„Gigabitinės infrastruktūros reglamentas“ – tai naujas ES teisės aktas, skirtas pagreitinti itin didelės spartos elektroninių ryšių tinklų (VHCN) diegimą visoje Europoje. Juo siekiama, kad iki 2030 m. kiekvienas namų ūkis turėtų prieigą prie gigabitinio ryšio“, – teigia Artur Stefanovič, interneto ir TV paslaugų bendrovės „Etanetas“ vadovas.

Regionai laukia aktyvesnės šviesolaidžio plėtros

Kaip teigia A. Stefanovič, 2025 m. viduryje paskelbta Europos Komisijos (EK) ataskaita „Digital Decade Country Report: Lithuania“ nurodo, kad šviesolaidžio tinklo prieiga Lietuvoje pasiekiama tik apie 78 proc. namų ūkių, kai ES vidurkis siekia apie 82 proc. Kaimo vietovėse šis skaičius dar mažesnis – vos apie 55 proc., o tai reiškia, kad kas antras namų ūkis regionuose vis dar neturi galimybės naudotis itin sparčiu internetu.

Kol didmiesčių gyventojai jau naudojasi stabiliu šviesolaidiniu ryšiu, didelė dalis mažesnių miestelių ir kaimo bendruomenių vis dar naudojasi senesnėmis, lėtesnėmis technologijomis. Tai didina skaitmeninį atotrūkį – skirtumą tarp tų, kurie gali naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, ir tų, kurie lieka už skaitmeninės pažangos ribos.

Impulsas efektyvesnei interneto plėtrai Lietuvoje

Reglamentas Lietuvai gali tapti ne tik teisiniu, bet ir strateginiu pokyčiu – galimybe paspartinti šviesolaidžio tinklų diegimą. Šviesolaidis ir 5G ryšys

„Vienas svarbiausių šio reglamento tikslų – supaprastinti ir pagreitinti tinklų diegimo procesus, kurie iki šiol daugelyje ES šalių, įskaitant Lietuvą, buvo pernelyg sudėtingi ir ilgi. Naujosios taisyklės įpareigoja valstybes nares taikyti vieno langelio principą, kad tinklo plėtotojai visus reikalingus leidimus galėtų gauti vienoje vietoje ir per trumpesnį laiką. Tai leistų diegimo projektus įgyvendinti greičiau.

Dar viena reikšminga naujovė – infrastruktūros dalijimasis. Reglamentas numato, kad operatoriai galės naudotis jau esama fizine infrastruktūra: esamais kanalais ir vamzdynais, stulpais, bokštais bei techniniais šuliniais. Tai leis išvengti papildomų kasinėjimų ir reikšmingai sumažins tinklo įrengimo kaštus. Tokia priemonė ypač svarbi mažesniems interneto tiekėjams regionuose, kurie turi mažesnius pajėgumus, nes didžiąją dalį šviesolaidžio tinklų diegimo išlaidų iki šiol sudarydavo būtent kasimo ir leidimų procesai“, – sako „Etaneto“ vadovas.

Interneto technologijų ekspertas pabrėžia, kad naujojo reglamento dėka turėtų būti sukurta vieninga informacinė sistema, kurioje visos šalies mastu būtų prieinami duomenys apie esamą infrastruktūrą – tiek valstybinę, tiek privačią. Tai leistų efektyviau planuoti darbus, išvengiant pasikartojančių investicijų. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gyventojams – patikimesnis internetas

Jei šio reglamento nuostatos bus tinkamai įgyvendintos, tai sudarys itin svarbias prielaidas skatinti konkurenciją, inovacijas ir aktyvesnę šviesolaidžio plėtrą visoje Lietuvoje – ypač regionuose, ko šiuo metu labai ir reikia.

Kokia konkreti nauda vartotojams?

Pasak A. Stefanovič, naujasis reglamentas – tai naujos galimybės interneto vartotojams Lietuvoje gauti stabilesnį ir patikimesnį šviesolaidinį interneto ryšį nepriklausomai nuo gyvenamos vietovės. Jei šiuo metu vis dar yra regionų, kur šviesolaidinis internetas neprieinamas, naujas reglamentas turėtų padėti pagreitinti šių tinklų plėtrą.

„Regiono vartotojams taip pat bus prieinamas itin greitas internetas, kuriuo iki šiol dažniausiai galėdavo naudotis tik didmiesčių gyventojai. Pavyzdžiui, šį rudenį Šalčininkų gyventojams pasiūlėme 10 Gb/s greičio internetą. Tarkime, 100 GB failą su 10 Gb/s internetu galima parsisiųsti per maždaug 1 minutę. Turint 1 Gb/s internetą, kurį dažniausiai naudoja gyventojai namuose, toks pats failas parsisiunčiamas per maždaug 15 minučių. Ilgainiui tokio greičio internetą pasiūlysime visiems klientams Vilniaus rajone. Greitesnis internetas naudingas ne tik gyventojams, bet ir verslui. Įmonėms regionuose atsivers daugiau galimybių augti, nes spartesnis internetas leis greičiau skaitmenizuoti procesus, plėsti veiklą ir teikti paslaugas internetu“, – sako „Etaneto“ vadovas.

Reglamento nuostatos, tokios kaip tinklų diegimo procesų supaprastinimas, jų pagreitinimas ir infrastruktūros dalijimasis, gali gerokai palengvinti plėtrą mažesniems šviesolaidinio interneto tiekėjams. Tad iš to gali kilti teigiama grandininė reakcija: didesnė konkurencija tarp tiekėjų, platesnis pasirinkimas ir daugiau naudos vartotojams. Tai turėtų gerinti paslaugų kainos ir kokybės santykį.

Eksperto nuomone, svarbiausia – ne tik kalbėti, bet ir veikti. Įsigaliojus „Gigabitinės infrastruktūros reglamentui“, būtina užtikrinti kuo spartesnį jo įgyvendinimą. Jei tai pavyks, šis žingsnis gali tapti tikru lūžio tašku, užtikrinančiu, kad aukščiausios spartos internetas taptų prieinamas visiems šalies gyventojams – neatsižvelgiant į tai, ar jie gyvena didmiestyje, ar regione. Kas nutiktų, jei dingtų internetas?

„Tele2“ pradeda bandomąjį šviesolaidžio tinklo vystymo projektą