Į šiukšliadėžę ar ant stalo? Išmaniosios virtuvės technologijos padeda pasirinkti teisingai

141 kilogramas – tiek išmetamo maisto vidutiniškai tenka vienam Lietuvos gyventojui per metus. Nors daugelis teigia norintys švaistyti mažiau, realybėje tam dažnai pritrūksta laiko, įgūdžių ar idėjų. Šiandien šiuos iššūkius padeda spręsti išmaniosios virtuvės technologijos, kurių priešakyje – dirbtiniu intelektu valdomi buitiniai įrenginiai.

Reklama

„Mažinti maisto švaistymą galima pradėti nuo labai paprastų veiksmų – planuoti pirkinius, neskubėti išmesti produktų, kurių galiojimo terminas jau arti pabaigos ar baigiasi tą pačią dieną, taip pat praėjus terminui „geriausia iki“, po kurio maistas dar tinkamas vartoti. Užuot išmetus, verta paieškoti receptų, kaip maistą dar galima panaudoti“, – primena maisto išsaugojimui ir pagalbai skirtos organizacijos „Maisto bankas“ atstovė Miglė Petronytė.

Šiais principais grįsta ir naujoji garsaus britų virtuvės šefo Jamie Oliverio receptų serija, sukurta specialiai „Samsung“ įrenginiams. Žinomas kulinaras aktyviai pasisako už maisto švaistymo mažinimą, pabrėždamas tiek aplinkosauginę, tiek ekonominę racionalaus vartojimo naudą.

Savo knygose, televizijos laidose ir socialiniuose tinkluose jis pataria, kaip kūrybiškai sunaudoti maisto likučius ir eksperimentuoti, skatina kritiškai vertinti gamintojo nurodytus vartojimo terminus ir siūlo būdų, kaip pačiam patikrinti produktų šviežumą. Todėl ir naujieji receptai skirti išnaudoti visas šiuolaikinės technologijų galimybes – nuo orkaitės, vienu metu gebančios ruošti du skirtingus patiekalus skirtingomis temperatūromis, iki šaldytuvo, siūlančio receptus pagal tai, kas jau yra jūsų namuose.

Šventės, skubėjimas ir spontaniški pirkimai – tylūs maisto švaistymo kaltininkai

Pasak „Maisto bankas“ atstovės M. Petronytės, Lietuvoje atlikti tyrimai, apklausos bei ilgametė organizacijos praktika rodo tą pačią tendenciją – dažniausiai į atliekas patenka vaisiai ir daržovės.

Taip atsitinka dėl trumpo jų galiojimo laiko, netinkamų laikymo sąlygų namuose bei neplanuotų apsipirkimų. Į dažniausiai išmetamo maisto sąrašą taip pat patenka duonos gaminiai, pieno produktai ir paruoštas maistas, kurio neretai lieka po švenčių. Vaikų saugumas ir išmaniosios technologijos

„Švaistymo tendencijos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo regiono ar miesto, tačiau labiau nei geografija čia lemia gyventojų įpročiai, gyvenimo tempas bei informuotumas. Didmiesčiuose, kur gyvenimas spartesnis, dažniau pasitaiko impulsyvaus pirkimo ar maisto pertekliaus, ypač tarp užimtų, mažiau laiko planavimui turinčių žmonių.“, ižvalgomis dalinasi M. Petronytė.

Šaldytuvas pats primins apie savo turinį

Reklama

Sprendimų ieško ir technologijų kūrėjai. Į naujausius šaldytuvus integruotos išmaniosios funkcijos padeda racionaliau planuoti vartojimą ir sunaudoti visus turimus produktus iki paskutinio pomidoro. Šaldytuvas automatiškai atpažįsta iki 37 produktų rūšių ir sudaro produktų sąrašus, kuriuos galima peržiūrėti tiek šaldytuvo ekrane, tiek programėlėje. Dovilė Filmanavičiūtė papasakojo, kaip taupo maistui ir kodėl perka besibaigiančio galiojimo maisto produktus

Taip net apsipirkinėdami galite patikrinti, ką jau turite namuose ir sumažinti tikimybę perkrauti šaldytuvą maistu, kuris gali likti nesuvartotas. Nors daugelis mūsų jau įgudo idėjų, ką pasigaminti iš turimų produktų, paieškoms naudoti dirbtinį intelektą, dabar tą patį gali atlikti pats šaldytuvas. Žinoma, pirmenybę teikdamas tiems ingredientams, kuriuos reikėtų suvartoti greičiau.

Norintiems efektyviausiai išnaudoti energijos išteklius į pagalbą ateina naujos kartos orkaitės, vienu metu viršutinėje ir apatinėje zonoje galinčios ruošti patiekalus skirtingomis temperatūromis.  Programėlė automatiškai parenka temperatūrą pagal receptą, o įmontuotos kameros stebi gamybos procesą realiu laiku, leidžia koreguoti kepimą išmaniajame telefone ir įspėja, jei patiekalas gali būti perkepamas. Išmaniosios televizijos populiarumas išaugo beveik 2,5 karto

Tobulėjant išmaniosioms virtuvės technologijoms, maisto gaminimas tampa patogesnis ir tvaresnis. Juk maisto švaistymas yra neišnaudota galimybė pamaitinti tuos, kuriems kas dieną maisto pritrūksta. Minima pasaulinė maisto diena

„Maisto banko“ atstovė padrąsina: „Net jei atrodo, jog problema per didelė išspręsti individualiais veiksmais, kiekvienas sąmoningas pasirinkimas yra žingsnis arčiau sprendimo. Ir kuo daugiau mūsų eis šiuo keliu, tuo didesnį pokytį visi kartu sukursime“. Duona ir kepiniai pigiau