Telefonas šiandien kelionėse kone svarbesnis už lagaminą – juo atsiskaitome, planuojame maršrutus, rezervuojame viešbučius ir saugome svarbiausius dokumentus. Todėl keliaujant jis gali tapti ir vienu pagrindinių sukčių taikinių. Nuo nesaugaus viešo „Wi-Fi” iki telefono vagystės ar duomenų nutekinimo – rizikų atostogų metu netrūksta. Artėjant kelionių sezonui, „Tele2″ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius dalinasi svarbiausiais patarimais, kurie padės apsaugoti telefoną ir išvengti nemalonių staigmenų užsienyje.
Reklama
Viešas „Wi-Fi” gali tapti spąstais
Kelionėse žmonės dažnai jungiasi prie nemokamo interneto oro uostuose, viešbučiuose, kavinėse ar traukinių stotyse. Vis dėlto, pasak A. Lukošiaus, ne visi vieši tinklai yra saugūs.
„Prisijungus prie nesaugaus „Wi-Fi”, dalis jūsų perduodamų duomenų gali tapti matomi tretiesiems asmenims. Pavyzdžiui, jei tokiame tinkle jungiatės prie elektroninio pašto, interneto banko ar apsiperkate internetu, sukčiai gali bandyti perimti prisijungimo duomenis ar mokėjimo informaciją. Dėl to svarbiausiems prisijungimams rekomenduojama naudoti mobiliuosius duomenis”, – įspėja „Tele2″ inovacijų ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį, kad įtarimų turėtų kelti vieši „Wi-Fi” tinklai be slaptažodžio, keistai atrodantys ar netiksliai parašyti pavadinimai, pavyzdžiui, kai oficialaus viešbučio ar oro uosto tinklo vardas šiek tiek pakeistas. Taip pat verta būti atsargiems, jei prisijungiant prie tinklo prašoma papildomai suvesti daug asmeninės informacijos ar prisijungimo duomenų.
„Sukčiai dažnai sukuria labai panašiai pavadintus tinklus, tikėdamiesi, kad žmogus tiesiog automatiškai prisijungs. Dėl to visada verta pasitikslinti oficialų tinklo pavadinimą, pavyzdžiui, registratūroje ar paklausti kavinės darbuotojų. Jei kyla bent menkiausių abejonių, saugiausia naudoti mobiliuosius duomenis arba VPN sprendimus, kurie padeda papildomai apsaugoti perduodamą informaciją”, – sako A. Lukošius.
Prarastas telefonas gali kainuoti daugiau nei pats įrenginys
Kelionių metu padidėja fizinių vagysčių ar telefono pametimo rizika. Anot eksperto, tokiose situacijose didžiausi nuostoliai dažnai būna susiję ne su pačiu įrenginiu, o jame esančia informacija.
„Daugelis žmonių telefone šiandien saugo praktiškai visą savo gyvenimą – nuo banko programėlių ir el. pašto iki nuotraukų, darbo dokumentų ar prisijungimų prie įvairių paskyrų. Todėl pamestas ar pavogtas telefonas sukčiams gali būti gerokai vertingesnis nei pats įrenginys. Jei telefonas nėra tinkamai apsaugotas, kartais užtenka vos kelių minučių, kad būtų perimtos svarbios paskyros ar pakeisti jų slaptažodžiai”, – tvirtina A. Lukošius
Tad vien slaptažodžio šiandien nebepakanka – svarbu įjungti biometrinius apsaugos būdus, tokius kaip piršto atspaudas ar veido atpažinimas, taip pat naudoti dviejų veiksnių autentifikaciją.
„Dar viena dažna klaida – telefone palikti automatiniai prisijungimai prie jautrių paskyrų. Keliaujant verta peržiūrėti, kurios programėlės turi išsaugotus prisijungimus ar mokėjimo duomenis. Taip pat rekomenduojama aktyvuoti įrenginio paieškos funkciją, kuri leidžia nuotoliniu būdu užrakinti telefoną, matyti jo buvimo vietą ar ištrinti duomenis. Tokiose situacijose svarbu apsaugoti ne tik įrenginį, bet ir asmeninę informaciją”, – teigia „Tele2″ inovacijų ekspertas.
Atsargumo verta nepamiršti ir socialiniuose tinkluose
Kelionės tampa neįsivaizduojamos be akimirkų pasidalijimo socialiniuose tinkluose – vos nusileidus lėktuvui pasirodo pirmosios nuotraukos iš oro uosto, viešbučio ar paplūdimio. Vis dėlto pasak A. Lukošiaus, toks spontaniškas dalijimasis kartais gali atskleisti gerokai daugiau informacijos, nei norėtų keliautojai.
„Džiaugsmingas jūsų atostogų pradžią skelbiantis įrašas ar nuotrauka socialiniuose tinkluose gali pasakyti labai daug – kur apsistojote, kiek laiko būsite išvykę, kokiame viešbutyje gyvenate ar net tai, kad tuo metu jūsų namai Lietuvoje liko tušti. Viešai dalijantis savo buvimo vieta, šią informaciją mato ne tik draugai, bet kartais ir visiškai nepažįstami žmonės”, – pažymi A. Lukošius.
Specialisto teigimu, šiandien apie buvimo vietą gali išduoti ne tik įraše pažymėta lokacija, bet ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos detalės pačioje nuotraukoje. Neseniai pasirodęs „ChatGPT” modelis „o3″ nustebino gebėjimu iš nuotraukos atspėti vietą, kur ji daryta – įrankis gali analizuoti užrašus, kelio ženklus, pastatų fasadus, logotipus, automobilių stikluose atsispindinčius objektus ar kitus aplinkos elementus.
Todėl prieš keliant atostogų kadrus į internetą verta atidžiai peržiūrėti ne tik pagrindinį vaizdą, bet ir tai, kas matosi jo fone. Papildomų rizikų gali kelti lėktuvo bilietai, QR kodai, viešbučio rezervacijos duomenys ar dokumentai.
„Kartais žmonės pasidalija nuotrauka iš oro uosto, kurioje aiškiai matosi įlaipinimo kortelė ar asmens dokumento duomenys. Tokia informacija gali būti panaudota sukčiavimo schemose ar bandant pasiekti tam tikras paskyras. Net ir geografinės vietos žymos gali parodyti daugiau, nei norėtųsi, pavyzdžiui, tikslų viešbučio adresą ar vietą, kurioje tuo metu esate”, – įspėja A. Lukošius.