Klausimas „kokį trimerį pirkti?“ dažniausiai kyla ne tada, kai viskas gražu ir tvarkinga. Jis kyla tada, kai žolė jau per aukšta, pakraščiai apžėlę, o senas įrankis arba nebeužsiveda, arba visai nieko nebenupjauna.
Reklama
Ir tada prasideda paieškos. Internete – šimtai modelių. Vieni pigūs, kiti „profesionalūs“. Aprašymai gražūs, skaičiai įspūdingi. Bet galvoje tik viena mintis: nenoriu nusipirkti nesąmonės.
Suprantama.
Pirmas dalykas – kam jis tau iš tikrųjų reikalingas
Skamba banaliai, bet čia dažniausiai ir padaroma klaida. Žmogus perka trimerį „atsargai“. Kad būtų galingas, rimtas, „jei prireiks“.
O realybėje – 400 kvadratų sklypas, žolė pjaunama kartą per savaitę, krūmų nėra, brūzgynų irgi.
Tokiam darbui nereikia monstrų.
Jei trimeris bus naudojamas:
– tik pakraščiams prie tvoros,
– aplink medžius,
– ten, kur neįvažiuoja vejapjovė,
reikalavimai visai kiti nei žmogui, kuris valo apleistą sklypą ar pjauna pievą.
Todėl prieš galvojant, kokį trimerį pirkti, verta sau atsakyti: kiek dažnai ir kam jis bus naudojamas. Ne teoriškai. O realiai.
Elektrinis, akumuliatorinis ar benzininis? Čia ir prasideda ginčai
Čia ta vieta, kur visi turi nuomonę. Kartais net per stiprią.
Elektrinis – paprastas, bet su laidu
Elektrinis trimeris dažnai nuvertinamas. O be reikalo.
Jeigu turi:
– nedidelį kiemą,
– elektros lizdą netoli,
– kantrybės su laidu,
tai labai ramus pasirinkimas. Lengvas, tylus, nereikia galvoti apie kurą ar tepalus.
Minusas aiškus – laidas. Jis visada kažkur ne ten, kur norisi. Bet jei plotas mažas, tai dažnai ne problema.
Akumuliatorinis – patogumas be triukšmo
Akumuliatoriniai trimeriai per pastaruosius metus stipriai patobulėjo. Ir dabar jie – labai logiškas pasirinkimas daugeliui.
Jokių laidų. Jokių benzino kvapų. Įjungi ir dirbi.
Bet yra niuansų:
– akumuliatoriaus talpa,
– įkrovimo laikas,
– ar tą patį akumuliatorių naudoji ir kitiems įrankiams.
Jei turi vieną akumuliatorių ir jis išsikrauna po 20 minučių – darbas greitai baigiasi. Ne žolė, o kantrybė.
Benzininis – kai reikia jėgos
Benzininis trimeris dažniausiai pasirenkamas „iš baimės“. Kad tikrai užtektų galios.
Ir taip, galios ten daug. Bet kartu:
– triukšmas,
– svoris,
– vibracija,
– priežiūra.
Jeigu pjauni didelius plotus, aukštą žolę, krūmus – tai tinkamas įrankis. Bet pirkti jį tik tam, kad kartą per savaitę nupjautum pakraščius, dažnai reiškia per daug.
Galia skaičiais ir galia realybėje
Gamintojai mėgsta skaičius. Vatai, arklio galios, apsukos.
Bet realybėje skirtumas tarp „pakankamai“ ir „per daug“ dažnai pasimato po pusvalandžio darbo. Kai rankos pavargsta, nugara primena apie save, o trimeris vis dar „pučia“.
Net 1–2 kilogramų skirtumas labai jaučiasi, ypač jei dirbi dažniau. Diržas, rankenos forma, balansas – ne marketingas, o kasdienybė.
Jei įmanoma, verta trimerį palaikyti rankose ilgiau nei kelias sekundes. Net parduotuvėje.
Kaina ir tas jausmas „gal reikėjo imti kitą“
Pigiausias variantas dažnai vilioja. Kartais jis net pasiteisina. Bet dažniau – ne.
Labai brangus – irgi ne garantija, jei jis tiesiog per galingas tavo poreikiams.
Vidutinės kainos segmentas dažniausiai ir yra tas, kuriame žmonės lieka patenkinti. Ne todėl, kad „auksinis vidurys“, o todėl, kad jis skirtas būtent buitiniam naudojimui.
Ir čia vėl grįžtam prie to paties klausimo: kokį trimerį pirkti, kad jis tiktų tau, o ne aprašymui dėžėje.
Maža detalė, bet svarbi – aptarnavimas
Niekas apie tai negalvoja pirkdamas. Galvoja tada, kai kažkas sugenda.