Nekilnojamasis turtas

Lietuviai atranda Paragvajų: kelionės, būsto kainos ir investavimo galimybės

Metus Pietų Amerikoje praleidęs Kristijonas Klimaitis pasakoja apie Paragvajų, o investuotojai aptaria būsto rinkos galimybes ir rizikas.

Paskelbta

-

Metus po Pietų Ameriką keliavęs jaunas verslininkas Kristijonas Klimaitis įsitikinęs, kad šiame spalvingame, kontrastų kupiname žemyne patirti įspūdžiai išliks atmintyje dar ilgai.

Reklama

Švariau nei kitur

Kalbėdamas apie saugiausias ir švariausias vietas, jis išskyrė Čilės, Argentinos ir Paragvajaus sostines. Pastaroji, anot K. Klimaičio, traukia ne tik keliautojus, norinčius pažinti šalies kultūrą, bet ir ieškančius galimybių investuoti.

„Paragvajus kitų šalių gyventojus vilioja palankia mokesčių sistema, nes yra būdų sumažinti gyventojų mokamus mokesčius net iki 0 procentų“, – sako K. Klimaitis, Asunsjone apsistojęs pas ten gyvenantį draugą lietuvį Povilą.

Kelionė po Pietų Ameriką jam tapo galimybe palyginti labai skirtingas žemyno šalis. Didmiesčių gyvenimo tempas, saugumas, infrastruktūra ir gyvenimo sąlygos gerokai skiriasi, tačiau būtent Paragvajaus sostinė tapo viena labiausiai jį nustebinusių vietų. Ir ne dėl savo neįprastumo, o priešingai – dėl to, kaip greitai šiame gyventi pritaikytame mieste galima pasijusti lyg namuose.

„Miestas labai išsivystęs, modernus ir saugus. Visą laiką, kol ten buvau, oras buvo geras. Daugiau nei 30 laipsnių šilumos Asunsjone – įprasta diena. Ten tikrai karšta, tačiau mėgstantiems šilumą gyventi būtų vienas malonumas“, – pasakoja K. Klimaitis.

Jo kasdienybė Asunsjone buvo gana įprasta – darbas, sportas ir laisvalaikis.

„Daug važinėjau po miestą, lankiausi įvairiose vietose, todėl turėjau galimybę jį pamatyti ne vien turisto akimis. Įspūdis išliko labai teigiamas: čia gyvena nemažai užsieniečių, o pats miestas pasirodė švarus. Palyginti su tuo, ką mačiau Brazilijoje, Kolumbijoje ar Bolivijoje, skirtumas tikrai pastebimas“, – sako keliautojas iš Lietuvos.

Jo vertinimu, iš pirmo žvilgsnio Paragvajus pasirodė įdomi kryptis investicijoms. Vis dėlto jis priduria, kad vien asmeninio įspūdžio nepakanka – reikėtų išsamiau įvertinti šalies politinę padėtį, ekonomikos perspektyvas, gyvenimo kokybės rodiklius ir kitus priimant investicinius sprendimus svarbius veiksnius.

Reikia būti pasirengus netikėtumams

Apie tai kalba ir Asunsjone nuomai skirtą butą įsigijęs Tadas Kabašinskas. Lietuvis pastebi, kad Paragvajus turi didelį potencialą, tačiau šiuo metu šalis nuo Lietuvos atsilieka keliais dešimtmečiais. Jo nuomone, krašte, kuris jam artimas tapo prieš trylika metų, pradeda formuotis vidurinė klasė, kuriai reikia pirmojo nuosavo būsto.

Vis dėlto T. Kabašinskas pabrėžia, kad prieš sudarant sandorį būtina atidžiai įvertinti pardavėją, nes netikėtumų gali kilti net notaro biure. Jo paties atveju nekilnojamasis turtas buvo perkamas iš šeimos, kuri nebuvo sumokėjusi visų nekilnojamojo turto mokesčių.

Prieš penkiolika metų Paragvajaus galimybėmis susižavėjęs ispanas Fernando de Cevallos pradėjo plėtoti nekilnojamojo turto projektus, orientuotus į augančią vidurinę klasę. Šiuo metu jis vadovauja vienai didžiausių šalies nekilnojamojo turto plėtros bendrovių „Green Paraná“.

F. de Cevallos, dalyvavęs Vilniuje surengtame pirmajame Paragvajaus nekilnojamojo turto investicijų forume, pritarė, kad šiuo metu itin paklausūs būstai, įperkami ne tik turtingiesiems. Dėl didelės jaunų gyventojų dalies šalyje tokio būsto poreikis, jo teigimu, ir toliau sparčiai augs.

Pavyzdžiui, Asunsjone naujos statybos projekte siūlomas 89 kvadratinių metrų, dviejų miegamųjų būstas kainuoja maždaug tiek, kiek Lietuvoje kainuotų visureigis. Be to, daugiabučiai Paragvajuje pastatomi greičiau nei Europoje, todėl pajamos iš jų gali būti pradėtos gauti anksčiau.

Pirmajame Paragvajaus nekilnojamojo turto investicijų forume Vilniuje dalyvavęs F. de Cevallos taip pat pasakojo apie kitus sparčiai augančius miestus. Vienas jų – prie Brazilijos sienos esantis Siudad del Estė (Ciudad del Este), kuriame modernių studijos tipo butų galima įsigyti už maždaug 50 tūkst. eurų. Kitas – su Asunsjonu besiribojantis Lukė (Luque), kur individualių namų kainos prasideda nuo 70 tūkst. eurų.

Renginyje F. de Cevallos pristatyti duomenys taip pat atskleidžia bendrą nekilnojamojo turto kainų skirtumą tarp Pietų Amerikos sostinių: Asunsjone vidutinė kvadratinio metro kaina siekia apie 1 697 JAV dolerius, tai yra maždaug perpus mažiau nei panašiuose regiono miestuose. Montevidėjuje kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 3 330, o Santjage – 3 560 JAV dolerių.

Forume sveikinimo kalbą sakęs Paragvajaus ambasadorius Fernando Acosta neabejoja, kad jo šalis sulauks vis didesnio galimybes įžvelgiančių europiečių dėmesio.

Savo gėrimu dalijasi net su nepažįstamaisiais

Pagrindinis forumo pranešėjas F. de Cevallos regiono potencialą vadina „beveik beribiu“. Jis pabrėžia strategiškai svarbią vietą trijų valstybių pasienyje ir regiono reikšmę Paragvajaus energetikai, pramonei bei prekybai.

„Pastaraisiais metais Paragvajus sulaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio dėl kelių sutampančių veiksnių – makroekonominio stabilumo, mokesčių sistemos ir ekonomikos augimo. Matome, kad susidomėjimas šalimi didėja ir Europoje, todėl svarbu ne tik pristatyti jos galimybes, bet ir suteikti daugiau informacijos apie vietos rinką, teisinę bei ekonominę aplinką“, – sako vienas forumo organizatorių, bendrovės BN8 generalinis direktorius José María Rodríguez Clemente.

Visų kalbintų pašnekovų teigimu, Paragvajus įsimena ne tik dėl klimato ar miestų gyvenimo ritmo, bet ir dėl vietos gyventojų kasdienių įpročių. Vienas ryškiausių – nuolat žmonių rankose matomas indas su mate, gėrimu, kurį paragvajiečiai geria per metalinį šiaudelį.

Galvijų auginimu garsėjančioje šalyje jautiena taip pat užima svarbią vietą vietos virtuvėje. Jos patiekalų gausu tiek restoranuose, tiek šeimos susibūrimuose. O desertai lietuviškam skoniui gali pasirodyti neįprastai saldūs.

„Mums galbūt atrodytų keista prieiti prie nepažįstamo žmogaus ir paprašyti gurkšnio jo matės, juolab geriant per tą patį šiaudelį. Paragvajuje tai visiškai įprasta – matė ten yra bendravimo ir dalijimosi kultūros dalis“, – pasakoja T. Kabašinskas.

Reklama
Komentuokite

Populiariausia

Exit mobile version