Lina Liogė. Kada modulinis namas yra kilnojamasis, o kada nekilnojamasis turtas

Ar modulinis namas statomas tam tikrame sklype visada yra lygiateisis tradiciniam namui? Kada jam statyti nereikia kaimynų leidimo? Tai – vis dažniau tokį namą norintiems įsigyti kylantys klausimai. Rinkos tyrimų bendrovė „Mordor Intelligence” skaičiuoja, kad 2024 m. Europos surenkamųjų būstų rinkos dydis bus 32,5 mlrd. JAV dolerių, o iki 2029 m. turėtų pasiekti 44,71 mlrd. JAV dolerių. Tai reiškia, kad ateityje klausimų, susijusių su modulinių namų teisiškumu gali būti tik daugiau.

Reklama

Iš esmės, skirti, kada modulinis namelis, pavyzdžiui, kilnojama pirtis ar sandėliukas, yra kilnojamasis, o kada nekilnojamasis turtas nėra sudėtinga. Jeigu namas pagamintas gamykloje, yra pastatomas žemės sklype ir jį galima perkelti iš vienos vietos į kitą, jis gali būti laikomas kilnojamuoju daiktu, turtu.

Tuo tarpu jeigu modulinis pastatas (bent viena jo laikančioji konstrukcija) yra pastatyta žemės sklype ir neatsiejamai sujungiami ant statybos būdu įrengtų pamatų, atliekant kitus statybos darbus bei jo nebebus galima perkelti iš vienos vietos į kitą, nesumažinus jo vertės ar nepadarius netinkamo naudoti pagal paskirtį – jis bus laikomas statiniu ir turės nekilnojamojo turto statusą.

Konsultuojant klientus teisiniais klausimais, vis dažniau tenka pastebėti, kad tais atvejais, kai dėl tam tikro statinio (ar panašaus į jį daikto) statybos vietos sklype kyla nesutarimų su kaimynais ar kitais suinteresuotais asmenimis, jo legalumas ir kilnojamumo aspektas tampa vienu iš esminių argumentų teismuose.

Kada modulinį namą galima statyti prie gretimo sklypo ribos be šio sklypo savininko leidimo?

Dažnai pastačius modulinį namuką šalia kito sklypo ribos, kyla ginčų ar jis laikomas statiniu, kurio statybai taikomas minimalus 3 metrų atstumas nuo gretimo sklypo ribos, ar visgi nekilnojamas daiktas, kurio statybai netaikomi (nenumatyti) minimalūs atstumai nuo gretimo sklypo ribos, t.y. kuris gali būti pastatytas kad ir prie pat sklypo ribos.

Be gretimo sklypo savininko leidimo (sutikimo) statyti kilnojamą namuką galima, jeigu jis neatitinka statinio sąvokos, o tam įvertinti yra keli svarbūs kriterijai ir sąlygos.

Pirma sąlyga yra užtikrinti, jog daikto (modulinio namo) laikančios konstrukcijos nėra statomos statybos būdu žemės sklype. Paprasčiau tariant, surinktas daiktas turi būti tik atvežamas ir kranu iškeliamas iš specialios transporto priemonės ir pastatomas taip, kad bet kuriuo metu galėtume laisvai vėl jį nukelti krano pagalba jo neišrenkant.

Reikia turėti omenyje, kad norint išvengti ginčų su kaimynais, šalia kurių tvoros ruošiamasi statyti modulinį namą, idealu iš karto turėti tinkamai parengtą dokumentaciją – įsitikinti, kad namelio komerciniame pasiūlyme, pirkimo – pardavimo dokumente, techninėje specifikacijoje ir pan., nėra reikalavimo įrengti pamatus žemės sklype daikto naudojimo pagal paskirtį ar stabilumo užtikrinimo tikslais.

Taip pat, jog būtų pažymėta, kad tai „kilnojamas” modulis/namelis su visomis sienomis, langais ir durimis. Galiausiai, kad daiktas surenkamas gamykloje ir pristatomas į objektą jau surinktas.

Antra sąlyga statyti kilnojamą namą be gretimo sklypo savininko sutikimo yra ta, kad daiktas nebūtų tvirtai, neatsiejamai susietas su žeme, t.y. be pamatų, neįleistas į žemę, neįbetonuotas ir pan.

Tiesa, jeigu stabilumo tikslais mobilus namelis bus statomas ant betoninių trinkelių ar plytelių – labai svarbu, tarpusavyje jų nesubetonuoti, nes teisminio ginčo atveju esminė sąlyga yra ta, kad jie nebūtų tvirtai susieti su žeme, neturėtų tvirto pagrindo į žemę, kas daiktą apsunkintų perkelti į kitą vietą nesumažinus jo vertės ir naudojimo paskirties.

Trečia svarbi sąlyga, kurią įgyvendinant daiktas gali būti pripažįstamas kaip kilnojamu daiktu (o tai reiškia ir teisę statyti kilnojamą namą be gretimo sklypo savininko sutikimo arčiau nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos), – tai užtikrinti, kad daiktą būtų galima perkelti į kitą vietą jo neišardant (nesumažinus iš esmės jo vertės) ir toliau galint naudoti pagal paskirtį.

Ketvirta, reikia įsitikinti, kad namo perkėlimo sąnaudos yra palyginus mažos, kadangi teismai vertina ir šį kriterijų. Pavyzdžiui, bus lyginama daikto kaina su perkėlimo kaina.

Galiausiai, svarbi sąlyga tam, kad būtų galima statyti modulinį namą be gretimo sklypo savininko sutikimo yra ta, kad jeigu statysite ne vieną, o kelis modulinius / kilnojamus namelius – rekomenduotina neapjungti jų viena apdaila ar stogu, tarpusavyje jokiomis jungtimis (varžtais, betonavimo ar kitais statybos darbais, neapjungti bendru fasadu: dailylentėmis, stogu ar pan.).

Apjungimo į vieną objektą kriterijus, kuris daro negalimą perkelti į kitą vietą jo neišardžius, teismo irgi bus vertinamas.

Svarbu ir elektros tinklai, vanduo, nuotekų sistema

Tam, kad modulinis namas išlaikytų kilnojamojo daikto statusą bei nepavirstų nekilnojamu turtu, reikėtų jo neatsiejamai nesujungti ir su nuotekų sistema, elektra, vandeniu.

Elektros tinklų pajungimą reikėtų padaryti lengvai atjungiamą. Pavyzdžiui, iš lauko pusės, tačiau apsaugant nuo lietaus ir pan. Įrengti viską taip, kad norint namuką perkelti, nereikėtų išardyti sienų, apdailos ir t.t.

Vandens sistemą reikėtų įrengti taip, kad irgi būtų lengva atjungti bei perkelti į kitą vietą namą. Na, o jeigu namelyje bus reikalinga įrengti trapą (pvz. vandeniui nubėgti), rekomenduotina jį išleisti ant žemės sklypo, o ne į specialias nuotekų valymo sistemas (jeigu tos nuotekos netaršios). Kitu atveju teismai gali vertinti, kad daiktas yra neatsiejamai susietas su inžinerine požemine infrastruktūra, kuri būdinga nekilnojamam statiniui.

Be to, statant namuką, reiktų įvertinti ir kaimyniniame sklype esančias apsaugos zonas: geriamojo vandens gręžinio ar šulinio vietos (jeigu toks yra), nuotekų valymo sistemos ir pan. Jeigu tokie yra – rekomenduotina laikytis teisės aktuose numatytų apsaugos zonų nuo šių objektų, esančių ne tik savame sklype, bet ir esamų gretimame sklype (tokiu būdu apsisaugosite nuo kaimyninio sklypo savininko galimo ieškinio tariamai pažeidžiant jo teises – taršos ir pan.).

Galiausiai, jeigu ketinate įsirengti terasą aplink savo kilnojamą turtą, reikia žinoti, jog terasa priskiriama inžineriniam statiniui, kuriam taikomas minimalus 1 metro atstumas nuo gretimo sklypo ribos. Tam, kad modulinis namas išliktų kilnojamas turtas, rekomenduotina terasos nesujungti jungtimis (varžtais ir pan.) prie modulio taip, kad šis sujungimas trukdytų perkelti daiktą į kitą vietą (palikite bent 1 cm. tarpą tarp modulio ir terasos).

Teisminiai ginčai, kokie jie bebūtų, dažniausiai palankiau baigsis tiems, kurie jiems yra geriau pasiruošę. Tad jeigu statydamiesi modulinį namą skirsite dėmesio visoms šioms išvardintoms detalėms, labai tikėtina, kad jūsų turtas liks stovėti ten, kur ir planavote, o gretimo sklypo savininko sutikimo jam gauti nereikės, nes daiktas nebus priskirtas statiniui, kurio statybai nustatytas minimalus 3 m. atstumas nuo gretimo sklypo ribos (jeigu nėra gaunamas gretimo sklypo savininko sutikimas statyti statinį arčiau kaip 3 m.). Kai daiktas laikomas kilnojamu pagal savo prigimtį, jo statybai netaikomi statiniui nustatyti minimalūs atstumai nuo gretimo sklypo ribos.

Tik atminkite, kad kiekvienas atvejis gali būti vertinamas individualiai, ir kartais net ir tenkinus visus aukščiau nurodytus kriterijus, teismai atranda tinkamą teisinį pagrindą tokį daiktą priskirti statiniui ar kitaip apriboti jo statybą šalia gretimo sklypo ribos (pvz., jeigu nustatomas kitoks gretimo sklypo savininko teisių pažeidimas dėl pastatyto modulinio namelio).

Lina Liogė, advokatų kontoros „CEE Attorneys” advokato padėjėja, vyresnioji teisininkė