Nuo Karlsono iki Taylor Swift: kodėl aukštis apsuka galvą pasaulio žinomiausiems

Šiandien viršutinis dangoraižio aukštas, Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių vadinamas tiesiog „penthouse“, yra puikiai atpažįstamas prabangos ir išskirtinio statuso simbolis. Tokį įvaizdį sukūrė ne tik daugybė filmų, knygų bei serialų, bet ir didžiuosiuose pasaulio miestuose „penthouse“ erdvėse jau ne vieną dešimtmetį noriai besikuriančios įžymybės. NT ekspertė paaiškino, kaip atsirado ši tendencija.

Reklama

„Gyvenimo bute ar apartamentuose viršutiniame aukšte privalumai – akivaizdūs: panoraminiai miesto vaizdai, atsiveriančios erdvės ir privatumas. Noras pabėgti nuo sparčiai tankėjančių miestų triukšmo bei dulkių dar prieš šimtmetį tapo įkvėpimu ieškoti alternatyvių erdvių mieste“, – teigia vienos iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė.

Pirmieji „penthouse“, imti statyti Niujorke trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, buvo ne viršutiniai pastatų aukštai, bet ant daugiabučių stogų įrengiami poilsiui skirti nameliai. Iš čia – ir pavadinimas, pažodžiui reiškiantis prie ko nors pritvirtintą pašiūrę ar namą. Jie dažnai buvo kuriami kartu su stogo sodeliais, terasomis ir įvairia augmenija, taip užtikrinant galimybę būti arčiau gamtos bei mėgautis švaresniu oru didmiesčio viduryje.

„Todėl juokais galime sakyti, kad vienas iš pirmųjų „penthouse“ gyventojų yra puikiai visiems pažįstamas knygos personažas Karslonas, populiariojoje kultūroje atsiradęs praėjus vos porai dešimtmečių nuo išskirtinių namų ant stogo idėjos užgimimo“, – sako E. Gudauskienė.

„Omberg group“ ekspertės teigimu, pirmieji namai ant stogų buvo įrengiami išskirtinai prabangiai, dominavo itin brangiomis medžiagomis paremtas Art Deco stilius.

„Ši tendencija išliko iki šiol. Pasikeitus technologinėms galimybėms, šiandieniniai viršutiniai dangoraižių aukštai dažnai turi baseinus, itin modernius išmanių namų sprendimus, erdvias terasas, ištisus sodus ir daugybę kitų prabangų, išskirtinį gyvenimą pasaulio turtingiausiems užtikrinančių aspektų“, – teigia E. Gudauskienė.

Nors „penthouse“ tipo gyvenimas ilgainiui išpopuliarėjo visame pasaulyje, įspūdingiausios erdvės iki šiol išlieka Niujorke bei Londone. Iki mūsų laikų išliko ir svarbiausias jų privalumas – galimybė pabėgti nuo intensyvaus miesto gyvenimo, privatumas, tyla, švara, erdvės pojūtis ir, žinoma, pribloškiantys panoraminiai vaizdai.

„Būtent dėl šių aspektų nusprendėme pasiūlyti „penthouse“ ir Vilniuje, savo statomuose „Skylum“ dangoraižiuose. Kuriant „penthouse“ tipo būstus, labai svarbi – ir lokacija. Stengiamasi, kad pro prabangaus būsto langus atsivertų centrinių miesto erdvių panorama, tam naudinga buvo ir mūsų pasirinkta „Skylum“ vieta“, – teigia „Omberg group“ atstovė.

Tai – ne pirmi „penthouse“ butai Vilniuje, tačiau rinkoje jie išsiskirs žalumu: tiesiai virš prabangių būstų žaliuos erdvios stogų terasos, skirtos atsipalaidavimui, sportui ir lėtiems vakarams gamtos apsuptyje. „Skylum“ dangoraižiai Vilniuje išsiskiria ir prabangiais, apdovanojimus pelniusiais fasadais.

Gyvenimas viršutiniame dangoraižio aukšte – ir statuso simbolis, nereikalaujantis papildomų paaiškinimų, teigia E. Gudauskienė. Vakaruose tokio tipo NT turi žinomiausi vardai: Bilas Geitsas, Elonas Muskas, Angelina Jolie, Bradas Pitas, Beyonce, Jay Z, Deividas Beckhamas, Oprah Winfrey, Robertas de Niro, Taylor Swift ir daugybė kitų išskirtiniu turtu garsėjančių verslo bei šou pasaulio žvaigždžių.

„Penthouse“ tipo apartamentai nuo pat atsiradimo itin populiarūs yra ne tik kaip erdvės gyvenimui, bet ir atostogoms – visame pasaulyje juos siūlo viešbučiai, vis daugiau išskirtinio apgyvendinimo pasiūlymų atsiranda ir trumpalaikės nuomos platformose, tokiose, kaip „AirBnB“. Todėl, E. Gudauskienės teigimu, toks būstas itin domina grąžos iš NT siekiančius gauti investuotojus.

„Džiuginanti tendencija yra tai, kad tokio tipo būstuose vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui – diegiami išmanūs energijos efektyvumą užtikrinantys sprendimai, pasitelkiama iš atsinaujinančių išteklių gaunama elektros energija, žaliosios zonos kuriamos ne tik gyventojų džiaugsmui, bet ir švaresniam miesto orui užtikrinti“, – sako E. Gudauskienė.