Anglis šildo kišenę. Kodėl rusiški degalai Europai kainuoja tiek daug?

Po mėlynojo kuro didėja kietojo kuro – akmens anglies – kaina. Trys šimtai dolerių už toną – to nebuvo jau dvidešimt metų. Rinkoje skubiai didėja paklausa. Kaip ilgai tai tęsis ir kiek Rusija uždirbs?

Reklama

Anglies sugrįžimas

Nepaisant raginimų mažinti išmetamo CO2 kiekį, anglies perkama vis daugiau. Net ir ekologiškai sąmoningoje Europoje anglis jau baigia išnykti: pereiti prie kietojo kuro privertė rekordiškai aukštos dujų kainos. Dujų kaina Europos Sąjungoje yra 1400 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Energetikos bendrovės patiria sunkumų. Kai kurios jau bankrutuoja. Vienintelis išsigelbėjimas – anglis.

Rugsėjo mėnesį Vokietija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, naudodamos kietąjį kurą, pagamino apie septynis milijonus megavatvalandžių. Tai 35 proc. daugiau nei prieš metus

Tačiau Europoje trūksta anglies. Pagrindiniai tiekėjai negali suspėti padidinti eksporto apimties. Žemyno šiaurės vakaruose jų atsargos yra minimalios – vos daugiau nei keturi milijonai tonų.

Be to, konkuruoja su Azijos pirkėjais. Kinijoje taip pat jaučiamas trūkumas. Jie uždarė anglies kasyklas dėl mėlyno dangaus.

„Dėl drastiško kurso pasikeitimo valdžios institucijos iš tikrųjų verčia bankus teikti paskolas ir finansuoti anglies bendroves, kad jos galėtų plėsti gamybą. O KLR yra ne tik pagrindinė kasėja, bet ir pagrindinė vartotoja”, – aiškina Aukštosios finansų valdymo mokyklos analitinių tyrimų vadovas Michailas Koganas.

Kinijos ekonomika sparčiai atsigauna. Įmonėms reikia daugiau elektros energijos. Akivaizdu, kad šalyje ir toliau bus plačiai naudojamas kietasis kuras. Komunistų partija ėmė jos atsisakyti pernelyg greitai ir staigiai.

Konfliktai su kitomis šalimis tiekėjomis iš dalies sutapo. „Pekinas pablogino santykius su Australija, kuri išgauna apie 8 proc. pasaulio anglies. Visa tai sutapo su importo iš Indonezijos, kuri, be Kinijos, aptarnauja Indiją ir kitas Azijos šalis, sumažėjimu”, – sakė „AMarkets” analitikos skyriaus vadovas Artem Deyev.

Dėl to du trečdaliai Kinijos provincijų perėjo prie energijos taupymo režimo. Didelės naftos chemijos gamyklos buvo uždarytos.

Tikėtasi, kad deficitas padidins kainas. Ir ne tik Kinijoje. Europoje kietasis kuras yra maždaug 14 proc. brangesnis nei Azijoje. „Didėjant paklausai, anglis brangs iki pat šildymo sezono pabaigos tiek Vakaruose, tiek Rytuose, kur didėja energetikos krizės grėsmė”, – mano Dejevas.

Šaltos žiemos ir karštos vasaros

Pastaraisiais metais pasauliui reikia vis mažiau anglies. Europa, Kinija ir JAV pasirinko anglies dioksido išmetimo mažinimo kursą.

Mažėjanti kietojo kuro paklausa pandemijoje vadinama perėjimu prie švarios energijos. Tačiau „ekologiškumui” reikia laiko. Tai neįvyks greitai.

Be to, stichinių nelaimių niekas neatšaukia. Dėl šaltos žiemos ir neįprastai karštos vasaros Europos požeminės dujų saugyklos ištuštėjo. Mėlynojo kuro kainos šoktelėjo į viršų. Naftos kainos neatsilieka.

Taigi jie prisiminė apie anglis. Tačiau pasiūla neatitinka paklausos. Europos elektros energijos gamintojai prašo Rusijos daugiau eksportuoti.

Žinoma, jie nenori to reklamuoti. Artėja kita konferencija dėl klimato kaitos. Jie ketina kalbėti apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Vienintelis būdas jas sumažinti – atsisakyti anglies ir bankrutuoti dėl brangių dujų.

Ir nėra didelio tiekėjų pasirinkimo. Viltis dedama į Rusiją, kuri pagal iškastinio kuro atsargas užima ketvirtą vietą pasaulyje. Ji yra šešta pagal dydį gamintoja ir trečia pagal dydį eksportuotoja. Praėjusiais metais į užsienį ji iš viso išvežė apie 200 mln. tonų. Kinija nupirko beveik 29,5 milijono, Pietų Korėja – daugiau kaip 23, Japonija – 21,5 milijono.

Tačiau mažai tikėtina, kad gamyba labai padidės. „Anglies kasybos pramonėje yra ilgas gamybos ciklas. Joms reikia naujų techninių pajėgumų, atitinkamų leidimų ir dokumentų. Nuo ketinimo iki naujo telkinio kūrimo pradžios praeis maždaug dveji metai. Rusija jau dabar yra pagrindinė anglių tiekėja Europai – daugiau kaip 40 mln. tonų per metus”, – sako Artemas Dejevas.

Šalies bendrovės neabejotinai uždirbs iš kylančių žaliavų kainų. Azijos rinkose 2019 m. akmens anglis vidutiniškai kainavo 90 JAV dolerių už toną. Dabar Europos Sąjungoje jų yra 300.

Vis dėlto nesitikima, kad eksportas labai padidės. Kuro reikia vidaus rinkai. Meteorologai žada šaltą žiemą. Statistika rodo, kad trečdalis Rusijos kaimo namų yra šildomi malkomis arba anglimis kūrenamomis krosnimis. Miestų būstuose – 7 proc.

„Trumpuoju laikotarpiu paklausa ir toliau bus didelė. Ją skatins spekuliantai pasaulio rinkose”, – sakė Chadžimuradas Belcharojevas, PFUR Pasaulio ekonomikos ir verslo instituto Tarptautinio ekonominio saugumo programos docentas.

Tačiau „Nord Stream 2” pradžia jau netoli. Rinka laukia, kol bus sudarytos ilgalaikės dujų sutartys, kurios stabilizuos mėlynojo kuro kainą. Taip pat ir kietojo kuro. Ir nepamirškime, kad, nepaisant dabartinio pakilimo, pasaulis vis dar atsisako anglies.

„Pramoniniai katilai, deginantys dujas arba anglis, turi skirtingą veikimo specifiką. Kūrenant kietuoju kuru, daugiausia naudojamas rankų darbas, kurį atlieka kūrikai. Tai reiškia, kad didesnės išlaidos atlyginimams, medicininei priežiūrai, papildomam maistui. Naudojant dujas viskas vyksta automatiškai. Jums tereikia paspausti mygtuką”, – sakė A. Belcharoyevas.

Tačiau yra ir privalumas: anglis nesudega savaime ir yra sandėliuojama atvirose vietose. Kaip rodo praktika, jei šaltuoju metų laiku kiti energijos šaltiniai neveikia, anglių kuras padeda sušilti.