Baltarusijoje prašoma pripažinti ‘’Pasipriešinimo’’ judėjimą teroristiniu

Baltarusijos generalinis prokuroras Andrejus Švedas paprašė teismo pripažinti ‘’Pasipriešinimas’’ judėjimą teroristiniu.

Reklama

MINSKAS, lapkričio 2 d. – Baltarusijos generalinis prokuroras Andrejus Švedas išsiuntė šalies Aukščiausiajam Teismui prašymą pripažinti opozicinę organizaciją „Pasipriešinimas” („Supratsiou”), įskaitant jos narių iniciatyvas, teroristine, antradienį pranešė agentūros spaudos tarnyba.

„Generalinis prokuroras išsiuntė Aukščiausiajam Teismui prašymą pripažinti organizaciją „Supratsiou”, įskaitant jai priklausančias iniciatyvas „Kibernetiniai partizanai”, „Liaudies savigynos būriai – DNS”, „Busli lyatsya” („Skrenda gandrai” – red.), teroristine ir uždrausti jos veiklą Baltarusijos Respublikoje”, – sakoma spaudos tarnybos pranešime ministerijos „Telegram” kanale.

Pareiškimas buvo išsiųstas vadovaujantis įstatymu „Dėl kovos su terorizmu” ir šalies Valstybės saugumo komiteto siūlymu. Pažymima, kad „Pasipriešinimas” susikūrė 2021 m. gegužę, jo lyderiai yra du JAV gyvenantys Baltarusijos piliečiai. „Pagrindiniai šio darinio ir jo veiklos tikslai – suvienyti radikaliai nusiteikusius piliečius, kad šie vėliau būtų skatinami dalyvauti nesankcionuotose protesto akcijose, stipriai priešinantis teisėsaugai ir teroro aktams, diskredituoti valstybės valdžios institucijas ir administraciją bei prievarta pakeisti konstitucinę respublikos santvarką”, – rašoma ataskaitoje.

Pasak jo, „Telegramo kanalai ir pokalbiai, kuriuose skelbiama teroristinio ir ekstremistinio pobūdžio medžiaga, išsamiai rengiamos ir planuojamos teroristinės akcijos ir verbuojami asmenys joms įgyvendinti, tapo bendruomenės veiklos įrankiais. Pasak spaudos tarnybos, nuo 2021 m. pavasario bendruomenė aptarinėjo ir planavo veiksmus, kaip padegti ir susprogdinti pastatus, statinius ir transporto priemones. Šių metų spalį piliečių grupės, sudarytos iš „Telegram” kanalų ir pokalbių kambarių tuo pačiu pavadinimu, buvo pripažintos ekstremistinėmis grupuotėmis, priminė Generalinė prokuratūra.

Dėl grupuotės narių padarytų nusikaltimų tiriamos baudžiamosios bylos pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso straipsnius „turto sunaikinimas ar sugadinimas”, „teroro aktas” ir „grasinimas įvykdyti teroro aktą”.

Po 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, surinkęs 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos teisėsaugos institucijos malšino, be kitų metodų, naudodamos specialiąsias priemones ir specialiąją įrangą. Vasario 11 d. Baltarusijos KGB pareiškė, kad protestai praktiškai išnyko. Daugeliui Baltarusijos opozicijos lyderių buvo iškeltos baudžiamosios bylos dėl raginimų užgrobti valdžią, ekstremistinio darinio kūrimo, sąmokslo antikonstituciniu būdu užgrobti valstybės valdžią ir bandymo įvykdyti teroristinius išpuolius.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas pastaruoju metu matė, kaip respublikoje veikiantiems teroristams vadovauja Vokietija.
„Pastaruoju metu matome, kad Baltarusijoje veikiantiems teroristams vadovauja Vokietija”, – sakė A. Lukašenka interviu arabų televizijos kanalui „Sky News Arabia”, kurio ištraukas trečiadienį citavo Baltarusijos naujienų agentūra „Belta”.

Reklama

Apskritai jis sakė, kad už provokacijų prieš Baltarusiją „pirmiausia stovi JAV, jų slaptosios tarnybos, ir ne tik”. „Pirmiausia politikai formuoja darbotvarkę, o specialiosios tarnybos yra jos vykdytojos. Nes užsakyti prezidento nužudymą galima tik gavus tos ar kitos šalies aukščiausios valdžios sutikimą. Šalys, iš kurių vykdoma ši veikla, mums taip pat žinomos – Lietuva, iš dalies Latvija, pirmiausia Lenkija ir Ukraina”, – pabrėžė prezidentas.

„Pastaruoju metu sulaikėme daugybę žmonių, bandžiusių Baltarusijos teritorijoje įvykdyti teroro aktus ir nužudyti žurnalistus. Šiuos faktus perdavėme Vokietijos valdžios institucijoms. Kaip manote, ar iki šiol sulaukėme atsako? Ne. Dar vieną provokaciją prieš Baltarusiją suplanavo pabėgę baltarusiai, ekstremistai, teroristai. Tokius faktus išsiuntėme Lietuvos ir Lenkijos teisėsaugos institucijoms. Ar manote, kad Lietuvos ir Lenkijos valdžios institucijos ėmėsi kokių nors veiksmų? Ne, priešingai, situacija paaštrėjo”, – sakė jis.

Lukašenka sakė, kad dėl to paaiškėjo, jog „demokratija, žmogaus teisės yra tik žodžiai. „Nėra prasmės su jais kalbėti žmogiška kalba, teisės kalba”, – sakė jis. Šalies vadovas pažymėjo, kad Baltarusija negali „sukiršinti viso pasaulio” pažeisdama tarptautinę teisę. „Amerika gali sau tai leisti. Jie turėjo bombarduoti Iraką – jie tai padarė, jie turėjo parklupdyti Afganistaną – jie tai padarė ir paliko jį. Jie gali sau tai leisti. Na, galbūt Kinija galėtų veikti dėl savo galios, Rusija yra kariniu požiūriu galinga šalis… Bet mes tokie nesame. Mes žinome savo vietą”, – sakė Baltarusijos prezidentas.

A. Lukašenka pabrėžė, kad kolektyviniai Vakarai, vadovaujami Vašingtono, negali leisti Baltarusijai būti suverenia ir nepriklausoma valstybe. „Mes sakome, kad turime teisę būti suverenūs, nepriklausomi ir patys nustatyti savo politiką. Mes siekiame šios teisės, ją giname ir toliau ginsime”, – sakė jis.

Liepos pradžioje A. Lukašenka pareiškė, kad respublikoje aptiktos „miegančios” teroristų kuopelės, vadinamieji savigynos būriai, su kuriais susijusios Vakarų šalys –

Vokietija, JAV, Lenkija, Lietuva ir Ukraina. Savigynos būrių narius vienija destruktyvios „Telegram” bendruomenės. Prezidento teigimu, šių dalinių tikslas buvo smurtu nuversti vyriausybę. Prezidentas sakė, kad jie visų pirma bandė susprogdinti Rusijos karinio jūrų laivyno ryšių mazgą Baltarusijos Vileikos mieste. Be to, A. Lukašenka pranešė, kad pasikėsinimas į valstybinio televizijos kanalo STV žurnalisto Grigorijaus Azarenoko gyvybę buvo sužlugdytas. Vėliau Baltarusijos valstybinis televizijos kanalas ONT pranešė, kad radikalios „Telegram” bendruomenės „Baltarusijos pilietinės savigynos daliniai”, kuri, pasak Baltarusijos specialiųjų tarnybų, planavo teroristinius išpuolius šalyje, administratorius buvo Vokietijos pilietis Denisas Hoffmanas. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija oficialiai informavo Berlyną apie Hofmaną.

Po 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo A. Lukašenka, Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, surinkęs 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriems numalšinti saugumo pajėgos, be kita ko, naudojo specialiąsias priemones ir specialiąją įrangą. Vasario 11 d. Baltarusijos KGB teigė, kad padėtis šalyje stabilizavosi, protestų pikas praėjo, o jų apraiškos praktiškai išnyko. Daugeliui Baltarusijos opozicijos lyderių buvo iškeltos baudžiamosios bylos dėl raginimų užgrobti valdžią, ekstremistinės grupės kūrimo, sąmokslo nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią ir bandymo įvykdyti teroristinius išpuolius.