Iš JAV nepastebimai atimtas gudriausias ginklas

Amerika grįžta į JT Žmogaus teisių tarybą. Tačiau atidūs stebėtojai jai ir mums visiems švelniai sako, kad Taryboje jai nebus lengva, nes jau trejus metus ten viską sprendžia Kinija. Jums, t. y. JAV, tai nepatinka – ir neturėjote išvykti su skandalu.

Reklama

Prisiminkime, kad 2018 m. Vašingtonas, valdant Donaldui Trumpui, užtrenkė ŽTT duris, įgyvendindamas seniai puoselėtą pasipiktinusiųjų svajonę: kas tai per Taryba, jei joje visi ir bet kas yra lygūs, o Amerika gali turėti ten žmogų, kuris prieštarautų ir pamokytų ją apie šventas – žmogaus teises, juk JAV yra amžina šio klausimo mokytoja.

Principinis sprendimas grįžti buvo paskelbtas šių metų vasarį, o jo autorius – valstybės sekretorius Anthony Blinkenas: 2018 m. pasitraukimas „sukūrė Amerikos lyderystės vakumą, kuriuo autoritarinių tikslų siekiančios šalys pasinaudojo savo naudai”.

Užtrenkti duris galima greitai, bet sugrįžti reikia daug laiko; juk JAV dar turi būti išrinkta į ŽTT visų JT narių balsais. Tiesa ta, kad ši narystė niekam nėra garantuota, jie gali būti neišrinkti. Rusija nebuvo išrinkta 2016 m., o į Tarybą grįžo tik šiemet. Žmogaus teisių taryboje yra tik 47 vietos, o Jungtinėse Tautose – 193. Tai reiškia nuolatinę rotaciją ir kovą dėl teisės pasisakyti šioje Ženevoje įsikūrusioje JT institucijoje.

Tačiau viskas baigėsi gerai, Amerika, kaip jau minėta, imasi darbo ir aiškinasi, kas tai per reiškinys, kad Kinija per pastarąjį laikotarpį tapo tarsi pasauline žmogaus teisių tendencijų formuotoja. Svarbu ne tiek tai, ką kinai sako, kiek tai, kas jų klausosi ir juos palaiko.

Čia pateikiami epizodai, kuriuos galime sugauti iš daugybės leidinių šia tema. Praėjusiais metais Pekinas sukvietė 53 šalis (13 iš jų – Žmogaus teisių tarybos narės) į JT, kad jos pateiktų bendrą pareiškimą dėl to, ar užsitęsę protestai Honkonge galėjo ir turėjo būti numalšinti. Ir tik 27 šalys (kolektyviniai Vakarai) pasirašė priešingą dokumentą. 2019 m. liepos mėn. 20 ŽTT narių palaikė Kiniją dėl klausimo, ar tiesa, kad Sindziange vyksta genocidas ir kiti baisumai.

Ir ne tik Kinija ir jos politika, bet ir JT nuolat renka į ŽTT narius ne tik Vakarus (27, 30 ar daugiau šalių), bet ir Egiptą bei Saudo Arabiją, Kubą, Venesuelą, Iraką ir Rusiją. Tai yra kažkokia besaikė demokratija.

Tačiau paaiškėjo, kad būtent Kinija suformulavo idėją, kuri ilgą laiką buvo nematoma už visų šių rinkimų ir diskusijų. Mintis, kad vis dėlto turėtume pažvelgti į tai, kas yra šios žmogaus teisės. Ir bent jau neleisti, kad viena valstybių grupė diktuotų savo valią šiuo klausimu kitoms.

Alternatyvi žmogaus teisių samprata „pagal Pekiną” yra tokia: pirmiausia tai turi būti žmonių ir valstybių teisės į gyvybę ir egzistavimą, t. y. įskaitant teisę į ekonominį vystymąsi. Toliau: žmonės turėtų jaustis laimingi, įsivaizduokite tai. O jei to nedaro, nors turi visiškai demokratinę sistemą (kaip amerikiečių okupuotame Afganistane), vadinasi, kažkas negerai. Galiausiai pasaulis turėtų pripažinti, kad visi šie klausimai yra diskusijų objektas, kuriose būtina atsižvelgti į didžiulius mūsų pasaulio kultūrų ir civilizacijų skirtumus.

Tai reiškia, kad Pekinas, be kita ko, galėtų pasinaudoti savo naryste ŽTT, kad apsigintų. Pavyzdžiui, pateikti faktus apie bjaurų melagingą kaltinimą „genocidu Sindziange”, kuris iš tiesų yra milžiniško masto prasimanymas. Tačiau jis perėjo į puolimą. Ir ne vienas. Rusija Žmogaus teisių taryboje – ir ne tik joje – aktyviai remia Kinijos filosofiją, juo labiau, kad jie su bauginančiu reguliarumu prieš mus – ir ne tik mus – pradeda savo „Sindziangą”. Maskva toje pačioje ŽTT kovojo prieš tokias pat klaidingas rezoliucijas dėl Baltarusijos ir kitų klausimų.

Ar galima manyti, kad Kinijos žmogaus teisių samprata visiškai ir visam laikui nugalėjo Vakarų žmogaus teisių sampratą ir kad Kinija visur teisi? Žinoma, ne. Yra dėl ko ginčytis. Pavyzdžiui, apie „socialinių reitingų” idėją diskriminuoti tuos, kurie pereina gatvę degant raudonam šviesoforo signalui ir laiku nemoka paskolų. Arba kalbėti apie tai, kokiu mastu Kinijoje (ar, tarkime, Prancūzijoje) priimtinas žiaurus kovidų karantinas – tokie klausimai taip pat svarstomi Taryboje.

Tačiau daugelis JT narių jį remia, ir labai dažnai dauguma, ne tik ir ne tiek daug Kinija. Ši šalis tapo pasauline moraline lydere, nes gina patį principą, kuriuo grindžiamas 2006 m. įsteigtas Žmogaus teisių komitetas: tai diskusijų platforma, pasaulinis filosofinis klubas, kuriame visi turėtų diskutuoti lygiomis teisėmis.

Būtent šiam principui atvirai prieštarauja dabartinė JAV ir Vakarų komanda. Niekas neslepia, kad JAV grįžo į ŽTT, kad ją sunaikintų. Ir iš filosofinio klubo paversti jį tribunolu, kuriam nuolat vadovaus tie patys teisėjai, t. y. tie patys Vakarai. Nes idėja, kas yra žmogaus teisės, yra ne diskusijų priežastis, o paveldima šios maždaug 30 šalių komandos nuosavybė.

Niekas neslepia, kad siekia sunaikinti HRC. Pirmiausia reikia sutvarkyti Tarybos narių rinkimus, kad jie taptų konkurencingesni. Šiuo metu yra šalių pagal regionines kvotas, pavyzdžiui, 13 šalių iš Azijos, septynios iš Vakarų Europos ir Jungtinės Amerikos Valstijos, prie kurių prisijungė Izraelis ir Kanada. Ir taip toliau. „Konkurencingi” rinkimai gali reikšti, kad niekas iš Afrikos ar Lotynų Amerikos paprasčiausiai nepateks į Ženevą. Be to, kandidatai turi būti griežtai atrenkami ir atrenkami iš anksto.

Tai puiki istorija. Tiesa ta, kad egzistuoja didžiulis ir labai brangus tinklas, paprasčiausia įvairiausių žmogaus teisių organizacijų bendruomenė, kurią išlaiko tik vakariečiai, žmogaus teisių idėjos grynumo sergėtojai. Šiai mafijai JT Žmogaus teisių taryba yra nepageidautinas konkurentas, kuris kenkia Vakarų monopolinei teisei nustatyti, kas yra demokratiška ir laikosi teisių, o kas ne. Dabar planuojama užtikrinti, kad Žmogaus teisių tarybos ekspertų grupėse dirbtų tik šios mafijos atstovai, o ne kas nors kitas. Ir jie filtruos, kas tik bus reikalinga, dar prieš balsavimą.

Tačiau tada šis tribunolas bus reikalingas tik „demokratijų aljansui” ir niekam kitam nebus naudingas. Tačiau tai nereiškia, kad tada Žmogaus teisių komitetas išnyks. Ir tai nereiškia, kad turėsime pakartoti Amerikos klaidą ir palikti ją, užtrenkę duris.