Pradedate verslą? Šios klaidos gali kainuoti gerokai daugiau, nei atrodo pradžioje

Verslo pradžia daugeliui žmonių atrodo kaip drąsus ir motyvuojantis žingsnis. Pirmi klientai, naujos galimybės, didesnė laisvė ir jausmas, kad pagaliau dirbama sau. Tačiau finansų specialistai pastebi vieną pasikartojantį scenarijų – didžioji dalis problemų prasideda ne tada, kai verslas susiduria su konkurencija ar rinkos sunkumais. Jos prasideda gerokai anksčiau. Tuo metu, kai žmogus skuba steigti įmonę, bet dar nesupranta, kaip veikia realūs verslo pinigai.

Reklama

Pradžioje daugelis susitelkia į pačią registraciją: pavadinimą, logotipą, interneto svetainę ar socialinius tinklus. Tačiau dokumentų pateikimas Registrų centrui yra lengviausia viso proceso dalis. Sunkiausia prasideda po to – kai reikia išlaikyti stabilų pinigų srautą, susigaudyti mokesčiuose, planuoti išlaidas ir priimti sprendimus, kurie tiesiogiai veikia verslo ateitį.

Patyrę finansų ekspertai dažnai pabrėžia, kad verslo pradžioje svarbiausia ne kuo greičiau startuoti, o kuo mažiau suklysti. Nes kai kurios klaidos pradžioje vėliau kainuoja ne dešimtis, o tūkstančius eurų.

Didžiausia klaida – verslą pradėti be realaus finansinio plano

Viena dažniausių problemų – žmonės planuoja pajamas, bet neplanuoja išlaidų. Atrodo, kad jei paslauga gera arba produktas reikalingas, klientai atsiras savaime. Tačiau realybėje net ir perspektyvus verslas pirmus mėnesius dažnai dirba nestabiliai.

Daugelis pradedančiųjų neįvertina, kiek pinigų „suvalgo“ pats veiklos startas. Reklama, apskaitos paslaugos, programos, licencijos, interneto svetainė, bankiniai mokesčiai, draudimai, konsultacijos – visa tai kaupiasi greičiau nei planuota. Net ir mažai veiklai dažnai reikia gerokai daugiau apyvartinių lėšų, nei žmogus tikėjosi pradžioje.

Dar viena problema – pernelyg optimistiškos prognozės. Dažnas įsivaizduoja, kad klientų srautas pradės augti jau pirmą mėnesį. Praktikoje pirmi stabilūs klientai kartais ateina tik po kelių mėnesių aktyvaus darbo. Todėl finansinis rezervas verslo pradžioje nėra papildomas saugumas. Tai būtinybė.

Finansų specialistai rekomenduoja prieš steigiant įmonę atsakyti sau į labai paprastą klausimą: kiek mėnesių verslas galėtų išsilaikyti, jei pajamos būtų mažesnės nei planuota? Dauguma apie tai pagalvoja per vėlai.

Netinkamai pasirinkta verslo forma vėliau tampa rimtu stabdžiu

Pradedantieji labai dažnai renkasi verslo formą pagal tai, ką girdėjo iš pažįstamų arba perskaitė internete. Vieni steigia mažąją bendriją todėl, kad „visi taip daro“, kiti atsidaro individualią veiklą net neįvertinę savo ilgalaikių planų.

Problema ta, kad universalaus varianto nėra.

Verslo forma turi būti pasirenkama pagal labai konkrečius kriterijus:

• planuojamas pajamas;
• veiklos pobūdį;
• partnerių skaičių;
• atsakomybės lygį;
• pinigų išsiėmimo modelį;
• augimo planus ateityje.

Pavyzdžiui, dalis žmonių steigia mažąją bendriją tikėdamiesi mažesnių mokesčių, tačiau vėliau susiduria su klausimais dėl lėšų išsiėmimo, socialinių garantijų ar veiklos plėtros. Kiti per ilgai dirba su individualia veikla, nors jų pajamos ir veiklos mastas jau seniai reikalauja kitos struktūros.

Didžiausia problema atsiranda tada, kai verslas jau pradeda augti, o pasirinkta forma pradeda riboti sprendimus. Tokiu atveju pertvarkymai tampa sudėtingesni, brangesni ir reikalauja papildomo laiko.

Pradedantieji labai dažnai painioja verslo ir asmeninius pinigus

Tai viena dažniausių klaidų smulkiame versle. Kol veikla maža, dalis žmonių pradeda į verslo sąskaitą žiūrėti kaip į papildomą asmeninę piniginę. Vieną dieną iš jos apmokama reklama, kitą – asmeninės išlaidos ar spontaniški pirkiniai.

Iš pradžių tai atrodo nereikšminga. Tačiau po kelių mėnesių žmogus jau nebesupranta:

• kiek verslas realiai uždirbo;
• kiek išlaidų buvo susijusios su veikla;
• kokia tikroji pelno suma;
• kiek pinigų galima saugiai pasiimti.

Čia ir prasideda finansinis chaosas.

Kai nėra aiškios ribos tarp asmeninių ir verslo finansų, tampa sunku planuoti augimą, vertinti pelningumą ir priimti racionalius sprendimus. Dalis verslų pradeda atrodyti pelningi tik todėl, kad savininkas nemato realių skaičių.

Patyrę finansų konsultantai rekomenduoja nuo pirmos dienos laikytis labai aiškios taisyklės – verslo pinigai nėra asmeniniai pinigai. Net jei įmonė priklauso vienam žmogui.

Taupymas apskaitos ir konsultacijų sąskaita dažnai atsisuka prieš patį verslą

Verslo pradžioje beveik visi ieško, kur galima sumažinti išlaidas. Tai natūralu. Tačiau dažniausiai pavojingiausias taupymas vyksta ten, kur klaidos kainuoja brangiausiai.

Dalis žmonių pradeda:

• patys tvarkyti apskaitą;
• patys interpretuoti mokestinius reikalavimus;
• naudoti internete rastus sutarčių šablonus;
• priimti finansinius sprendimus be konsultacijų.

Problema ta, kad mokesčių sistema nėra tokia paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Viena neteisingai suprasta detalė gali sukelti papildomų mokestinių prievolių, baudų ar problemų ateityje. Tačiau didžiausia žala dažniausiai net ne finansinė.

Kai žmogus nėra tikras dėl dokumentų, deklaracijų ar apskaitos, verslas pradeda veikti nuolatinėje įtampoje. Kiekvienas laiškas iš institucijų kelia stresą, o vietoje dėmesio klientams energija pradeda eiti problemų sprendimui.

Patyrę verslininkai dažnai pasako tą pačią mintį – gera apskaita verslo pradžioje nėra išlaidos. Tai apsauga nuo daug brangesnių klaidų ateityje.

Viena pavojingiausių klaidų – per anksti patikėti, kad verslas jau stabilus

Kai atsiranda pirmi didesni pinigai, daugelis pradeda atsipalaiduoti per anksti. Po kelių sėkmingų mėnesių atsiranda jausmas, kad sunkiausia dalis jau praeityje.

Tuomet prasideda spontaniški sprendimai:

• brangesnės patalpos;
• nebūtina įranga;
• didesni asmeniniai pinigų išsiėmimai;
• per greitas komandos plėtimas.

Jaunas verslas labai retai būna stabilus. Vienas geresnis mėnuo dar nereiškia tvaraus augimo. Patyrę finansų specialistai rekomenduoja pirmus veiklos metus vertinti labai atsargiai ir vengti sprendimų, kurie sukuria ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.

Didelė dalis verslų susiduria su problemomis ne todėl, kad neturi klientų. Problemos prasideda todėl, kad augimo tempas tampa didesnis nei finansinės galimybės jį išlaikyti.

Stipriausi verslai dažniausiai prasideda ne nuo didžiausių investicijų

Didžiausia klaida verslo pradžioje – manyti, kad sėkmę lemia gražiausias logotipas, brangiausia reklama ar greičiausias startas. Praktika rodo visai ką kita. Tvariausiai auga tie verslai, kurie nuo pirmų dienų turi aiškią finansinę tvarką, realistiškus lūkesčius ir supratimą, kad pirmi metai dažniausiai būna ne apie didelį pelną, o apie stabilų pagrindo kūrimą.

Patyrę finansų ekspertai dažnai sako, kad verslo pradžioje svarbiausia ne uždirbti kuo daugiau. Svarbiausia – neišbarstyti pinigų ir nepadaryti klaidų, kurios vėliau stabdys augimą. Nes dauguma verslų žlunga ne dėl blogų idėjų. Jie žlunga dėl skubotų sprendimų pradžioje.