Paskelbta
2 mėnesiai prieš-
By
Raminta V.
Muitinės tarpininkai dažniausiai prisimenami tada, kai prekės jau keliauja, o muitinės formalumai staiga pasirodo gerokai sudėtingesni, nei buvo tikėtasi. Importuojant ar eksportuojant prekes neužtenka pasirūpinti vien transportu – reikia tinkamai deklaruoti krovinį, pateikti dokumentus, parinkti prekių kodus ir įvertinti taikomus muitus bei kitus reikalavimus. Įmonėms, kurios su tarptautine prekyba susiduria nuolat, tai yra įprasto proceso dalis, tačiau pirmą kartą prekes iš trečiųjų šalių atsivežančiam verslui formalumų kiekis gali nustebinti.
Muitinės tarpininkai tokiose situacijose veikia kaip jungtis tarp prekes importuojančios ar eksportuojančios įmonės ir muitinės. Jų darbas nėra vien užpildyti deklaraciją. Praktikoje tenka tikrinti dokumentus, prekių duomenis, kilmę, vertę, tarifinį klasifikavimą ir kitą informaciją, nuo kurios priklauso, ar krovinio muitinis įforminimas vyks sklandžiai. Klaidos čia gali reikšti ne tik papildomus laiškus ar dokumentų taisymą – kartais jos tampa krovinio užlaikymo ir papildomų išlaidų priežastimi.
Paprasčiausiai tariant, muitinės tarpininkas padeda atlikti muitinės formalumus ir, turėdamas reikiamus įgaliojimus, gali atstovauti klientui. Tačiau realus darbo procesas priklauso nuo konkretaus krovinio. Vienu atveju tai gali būti gana standartinė prekių siunta su aiškiais dokumentais, kitu – kelių skirtingų kategorijų prekės, kurioms taikomi nevienodi tarifai, kilmės ar papildomi kontrolės reikalavimai.
Daug dėmesio tenka muitinės deklaracijai ir joje pateikiamų duomenų tikslumui. Sąskaitoje faktūroje nurodytas prekės pavadinimas, vertė ar bendras aprašymas nebūtinai suteikia visą informaciją, kurios reikia muitiniam įforminimui. Reikia nustatyti tinkamą prekės kodą, deklaruoti kilmę, muitinę vertę ir kitus konkrečiu atveju reikalingus duomenis. Patyręs tarpininkas taip pat gali iš anksto pastebėti, kad dokumentuose kažko trūksta, todėl problema sprendžiama dar prieš jai sustabdant procesą.
Viena iš sričių, kurioje verslas gana lengvai suklysta, yra prekių tarifinis klasifikavimas. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta: jeigu importuojamas konkretus gaminys, jam tereikia rasti atitinkamą kodą. Realybėje panašiai atrodantys arba panašią paskirtį turintys produktai gali būti klasifikuojami skirtingai, ypač kai svarbi jų sudėtis, medžiaga, techninės savybės ar naudojimo paskirtis.
Nuo klasifikavimo gali priklausyti muito tarifas ir tam tikri importui ar eksportui taikomi reikalavimai. Todėl pasirinkti kodą pagal pirmą internete rastą panašų produktą nėra pats saugiausias metodas. Tokia praktika dar pasitaiko, ypač mažose elektroninės prekybos įmonėse, kurios pradeda importuoti didesnius kiekius iš Azijos ir bando muitinės procedūras susitvarkyti tuo pačiu principu kaip pavienius ankstesnius užsakymus. Kol siuntos nedidelės ir paprastos, problemų gali nesimatyti. Augant apimtims klaidos tampa brangesnės.
Profesionalios pagalbos poreikis labiausiai jaučiamas prekiaujant su šalimis, esančiomis už Europos Sąjungos muitų teritorijos ribų. Importas iš Kinijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Turkijos ar kitų rinkų gali reikšti gerokai daugiau procedūrų nei įprastas prekių judėjimas ES viduje. Be to, skirtingoms prekėms gali būti aktualūs skirtingi dokumentai ir kontrolės mechanizmai.
Tarpininko paslaugos praktiškos ir tada, kai siuntos nėra reguliarios. Įmonei, importuojančiai vieną ar kelis krovinius per metus, ne visada racionalu viduje kurti kompetenciją, kuri didžiąją metų dalį nebus naudojama. Kita situacija – nuolatinis importas, kai per muitinę juda daug siuntų. Čia tarpininkas reikalingas jau dėl proceso greičio ir nuoseklumo: kiekvienas nereikalingas krovinio užlaikymas sandėlyje, terminale ar kitame logistikos grandinės taške gali kainuoti.
Dokumentų sąrašas nėra vienodas visoms prekėms, tačiau dažniausiai procesas prasideda nuo komercinių ir transporto dokumentų. Svarbu, kad juose pateikta informacija neprieštarautų viena kitai. Jei viename dokumente nurodomas vienoks prekės aprašymas, kitame jis pernelyg bendras, o faktinis krovinys dar kelia papildomų klausimų, muitinis įforminimas gali užsitęsti.
Priklausomai nuo situacijos gali būti reikalinga sąskaita faktūra, pakavimo informacija, transporto dokumentai, prekių kilmę patvirtinantys dokumentai, leidimai, sertifikatai ar kita informacija. Dėl to geras muitinės tarpininkas paprastai dokumentų prašo ne paskutinę minutę. Jei krovinio duomenis galima patikrinti dar prieš jam atvykstant, lieka laiko išsiaiškinti neaiškumus su tiekėju ar vežėju.
Čia atsiranda ir labai žemiška problema. Užsakant prekes iš užsienio tiekėjas dokumentuose kartais naudoja itin bendrus aprašymus, pavyzdžiui, „parts“, „accessories“ ar „samples“. Komerciniame susirašinėjime to gal ir pakanka, bet muitinei reikia suprasti, kas iš tiesų yra siuntoje. Tada prasideda papildomi klausimai, techninių aprašymų paieška ir susirašinėjimas su tiekėju, kurio buvo galima išvengti dokumentus patikrinus anksčiau.
Vieno universalaus tarifo nėra. Kaina gali priklausyti nuo deklaracijos pobūdžio, prekių pozicijų skaičiaus, procedūros sudėtingumo, reikalingų papildomų dokumentų ir konkretaus paslaugų teikėjo kainodaros. Todėl lyginant pasiūlymus verta žiūrėti ne tik į eilutę „deklaracijos parengimas“, bet ir pasitikslinti, kas tiksliai į ją įtraukta.
Pigiausias pasiūlymas nebūtinai reiškia mažiausias galutines išlaidas. Jeigu dėl netikslių dokumentų ar užsitęsusio proceso krovinys kelias papildomas dienas lieka terminale, gali atsirasti saugojimo, transporto ar kitų logistikos išlaidų. Verslui, kuris importuoja reguliariai, kartais svarbiau ne sutaupyti kelis eurus vienai deklaracijai, o turėti žmogų, kuris jau pažįsta įmonės prekes ir gali greitai pastebėti pasikartojančias problemas.
Renkantis verta įvertinti, su kokiais kroviniais tarpininkas paprastai dirba. Patirtis įforminant vienos rūšies prekes nebūtinai automatiškai reiškia tokį patį išmanymą visiškai kitoje srityje. Jei įmonė importuoja elektroniką, maisto produktus, tekstilę, įrangą ar specifines pramonines žaliavas, naudinga iš anksto pasidomėti, ar paslaugų teikėjas yra susidūręs su panašiais kroviniais.
Ne mažiau svarbi komunikacija. Logistikoje dalis klausimų atsiranda nepatogiu metu – krovinys jau atvyko, vežėjas laukia nurodymų, o dokumentuose trūksta vieno svarbaus duomens. Tokiose situacijose skirtumas tarp greitai atsakančio specialisto ir bendro klientų aptarnavimo el. pašto tampa labai konkretus. Ilgalaikiam bendradarbiavimui taip pat svarbu, ar tarpininkas paaiškina problemos priežastį, ar tik paprašo atsiųsti dar vieną dokumentą.
Tam tikrais atvejais – taip. Įmonės gali pačios organizuoti muitinės procedūras, jeigu turi tam reikalingų žinių, sistemas ir darbuotojus. Didesnėse organizacijose tai gali būti visiškai logiškas sprendimas, ypač kai importo bei eksporto srautai yra dideli ir stabilūs. Tuomet muitinės kompetencija tampa vidinės logistikos ar prekybos komandos dalimi.
Mažesniam verslui skaičiavimas kitoks. Darbuotojui reikia sekti reikalavimus, suprasti muitinės procedūras, mokėti tinkamai klasifikuoti prekes ir spręsti nestandartinius atvejus. Jei per mėnesį įforminamos vos kelios siuntos, tokios kompetencijos išlaikymas įmonės viduje ne visada apsimoka. Dėl to muitinės tarpininkai išlieka populiarūs net tarp įmonių, kurios teoriškai galėtų didžiąją dalį proceso atlikti pačios.
Dažna klaida – muitinės klausimus palikti momentui, kai prekės jau pasiekė Lietuvą ar kitą paskirties šalį. Kur kas patogiau pagrindinius dalykus įsivertinti prieš išsiunčiant krovinį: ar turimi reikalingi dokumentai, kaip bus klasifikuojamos prekės, kokie mokesčiai gali būti taikomi ir ar konkrečiai produkcijai nėra papildomų reikalavimų. Tai ypač aktualu pirmą kartą perkant naują produktą arba pradedant dirbti su nauju tiekėju.
Tarptautinėje prekyboje muitinės procedūros nėra atskiras formalumas, kurį galima tiesiog „susitvarkyti vėliau“. Jos yra visos logistikos grandinės dalis. Muitinės tarpininkai didžiausią vertę suteikia ne tada, kai paskutinę minutę išsprendžia jau atsiradusią problemą, o tada, kai padeda tokių problemų išvengti. Reguliariai importuojančiam ar eksportuojančiam verslui būtent toks sklandumas ilgainiui dažnai tampa svarbesnis už pačios deklaracijos kainą.






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Silkė lietuviui dažniausiai asocijuojasi su gruodžio vakarais, eglute ir dvylika Kūčių patiekalų. Bet ar būtinai ji turi likti tik švenčių...
Lietuvos saldainių rinką papildo dar vienas prekės ženklas – į šalies parduotuvių lentynas atkeliauja Švedijoje išpopuliarėję „BUBS“ saldainiai. „Orkla Snacks...
Namų elektromobilių įkrovimo stotelės tampa vis įprastesnės, tačiau jų kaina gali skirtis kelis kartus. Vien pati stotelė gali kainuoti nuo...
Perkant būstą su paskola, bankas reikalauja jį apdrausti nuo tam tikrų rizikų, tačiau platesne turto apsauga pasirūpina dar ne visi....
Turto valdymo bendrovės BRAITIN valdomas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas „Baltic Industrial Real Estate Fund I“ sėkmingai realizavo...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...