Startuoliai
„Unicorns Lithuania“: Lietuvos startuoliai pritraukė 5 kartus daugiau investicijų
Lietuvos startuoliai per pirmąjį šių metų pusmetį pritraukė net 167,7 mln. eurų investicijų – tai yra 5 kartus daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Išorės finansavimą šiais metais gavo 15 startuolių, o didžiausia sumą, siekiančią daugiau nei 95 mln. eurų, pritraukė debesų kompiuterijos optimizavimo platforma „Cast AI“.
Reklama
Nors lyginant su pirmuoju pusmečiu pernai, kai tokiu metu iš viso buvo pritraukta 32 mln. eurų, investicijų suma reikšmingai išaugo, tačiau jas gavusių startuolių kiekis sumažėjo 12 proc., rodo Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ stebimi duomenys.
TOP 10 didžiausių Lietuvos startuolių pritrauktų investicijų per pirmą 2025 m. pusmetį :
1. „Cast AI“ – 95,4 mln. eurų
2. „Atrandi Biosciences“ – 22,6 mln. eurų
3. „Sintra“ – 14,9 mln. eurų
4. „myTU “ – 10 mln. eurų
5. „Nexos“ – 7,7 mln. eurų
6. „Samphire Neuroscience“ – 4,4 mln. eurų
7. „Astrolight“ – 2,8 mln. eurų
8. „Pulsetto“ – 2 mln. eurų
9. „FPRO“ – 2 mln. eurų
10. „Traxlo“ – 1,6 mln. eurų
Be šių, 1,5 mln. eurų investiciją pritraukė ir naudotų „Lego“ kaladėlių rūšiavimo startuolis „Sort a Brick“. Dar dvi įmonės gavo po 1 mln. eurų išorės finansavimą: sprendimus, skirtus biologiniams tyrimams pagreitinti, vystanti „Vugene“ ir oro linijų bendrovėms pritaikytas inovatyvias sistemas kurianti „WeSky“.
Investicijų sumos – dar ne viskas
„Šis pusmetis išsiskiria sandorių dydžiais – didžioji jų dauguma viršijo milijoną eurų, o bendrą vidurkį stipriai padidino vien „Cast AI“ pritraukta investicija. Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelis finansavimą gavusių startuolių planuoja plėstis į naujas rinkas ar stiprinti pozicijas jau esamose. Tai rodo, kad investuotojai ieško ne tik inovatyvių idėjų, bet ir verslo modelių su aiškiu tarptautinio augimo potencialu“, – sako „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.
Anot jos, dabar esame taške, kai dar šį dešimtmetį Lietuva gali tapti lyderiaujančia technologijų šalimi Europoje, tačiau tam reikia, kad sektorių nuolat pildytų naujai susikuriantys startuoliai.
„Didėjantis užsienio investuotojų susidomėjimas ir sandorių sumos patvirtina mūsų potencialą. Tačiau mažėjantis finansavimą pritraukiančių startuolių kiekis neramina – laisvo kapitalo yra, bet naujų įmonių jam pasiimti neužtenka. Žvelgiant iš šios perspektyvos, svarbu vertinti ne tik investicijų dydžius, bet ir įmonės veiklos etapą, kuriame ji pritraukė investavimą. Kaip asociacija nuolat vertiname sektoriaus būklę ir matome, kad norint didinti startuolių skaičių šalyje, kritiškai svarbu jiems padėti pačiose ankstyviausiose ir rizikingiausiose stadijose. Tokių, pre-seed etapo, investicijų šį pusmetį turėjome tik dvi: į „Strato Create“ ir „Commody“, – sako G. Verbickaitė.
Reklama
Jos teigimu, kaip ir būdinga pre-seed finansiniam etapui, be ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondų į abi minėtas įmones investavo ir verslo angelai.
„Tai privatūs investuotojai, kurie pirminėse įmonių augimo stadijose skiria kapitalą, mentoriauja ir padeda užmegzti ryšius su potencialiais klientais ar užsienio partneriais. Jiems kartu su ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondais paauginus startuolį, jis vėliau gali pritraukti jau ne tik vietinį kapitalą, bet ir didesnių užsienio fondų investicijas. Išaugusios įmonės ciklą tęsia toliau – pačios ima auginti pradedančius startuolius, kaip, pavyzdžiui, „Tesonet“, investavusios į „FPRO“, atveju“, – pasakoja asociacijos vadovė.
G. Verbickaitė taip pat pabrėžia, kad pritrauktos investicijos – tik vienas iš technologijų ekosistemos stiprybę ir potencialą rodančių požymių.
„Nemažai startuolių Lietuvoje net ankstyvoje stadijoje veikia be jokių išorės investicijų – randa būdą, kaip tapti pelningais ir auga iš savo pajamų. Būtent taip, be reikšmingo išorinio kapitalo užaugo „Omnisend“, „Nord Security“, „Hostinger“ ir kitos žinomos technologijų įmonės. Tokie startuoliai kuria šalies ekonominį stebuklą – ne tik plečiasi pačios, bet ir gerina rezultatus net įvairių pasaulinių neramumų fone“, – atkreipia dėmesį G. Verbickaitė.
Tačiau ji pabrėžia, kad ilgai tokia situacija nesitęs, norint proveržio – ekosistemai būtinas postūmis iš išorės ir sisteminiai pokyčiai. Startuolis
„Konkurencija dėl startuolių įkūrėjų, technologijų įmonių bei geriausių darbuotojų pasaulyje tik stiprėja. Šalys kovoja pasitelkdamos įvairias priemones: siūlydamos mokestines lengvatas startuoliams, užsienio talentams, verslo angelams. Taip pat kuria patrauklią reguliaciją, skatina investicijas, keičia ir ateities verslo poreikiams pritaiko švietimo programas. Visa tai turi reikšmingą įtaką visos ekosistemos investicinių rodiklių gerinimui“, – sako „Unicorns Lithuania“ vadovė.
Prognozės antrajam pusmečiui: kur krypsta investuotojų dėmesys?
Naujų startuolių kūrimosi poreikį pabrėžia ir Arvydas Bložė, rizikos kapitalo bendrovės „Practica Capital“ partneris.
„Lietuva yra viena patraukliausių ekosistemų Europoje, bet tai, geriausiu atveju, tik pusiaukelė. Turime siekti, kad dar mokyklose vaikai pradėtų norėti dirbti ir kurti technologijų sektoriuje. Nors ne kiekvienas gali būti startuolio įkūrėjas, bet jis gali gimti kiekviename. Turime padėti atsiskleisti tiems, kurie savyje turi šį potencialą, tik patys to dar nežino. Ypač galvojant apie DI technologijas – jos geriausiai yra valdomos naujosios kartos, taigi šis laikas yra skirtas Lietuvos jaunimui, o aplinka turi atsakomybę jam padėti“, – sako A. Bložė.
Jo teigimu, būtent DI technologijomis pagrįsti startuoliai šiuo metu susilaukia daugiausiai rizikos kapitalo fondų dėmesio. Startuoliai pernai sumokėjo 473 mln. eurų mokesčių, o vidutinis atlyginimas viršijo 4 tūkst. eurų.
„Koncentruojamės ne tik į rinkoje jau žinomus DI startuolius, bet ir ieškome naujų šios kategorijos lyderių. Stebime, kad nemažai Europos rizikos kapitalo valdytojų fokusuojasi į dvigubos paskirties ir gynybos srityje veikiančias technologijų įmones, tad artimiausiu metu ir šiame sektoriuje turėtume sulaukti gausių investicijų“, – teigia A. Bložė.
Jis pabrėžia, kad Baltijos šalių startuolių ekosistemos yra pripažįstamas ne tik vietinių, bet pasaulinių investuotojų. „Vinted“ parodo iš startuolių išaugusių technologijų įmonių potencialą
„Mūsų regionas išsiskiria stipria vidine motyvacija kurti, dar nepraradome alkio sėkmei. O kapitalas juk neturi sienų – jis plūsta ten, kur yra idėjų ir talentų. Mūsų fondas šiais metais jau atliko 5 naujas investicijas: 3 Lietuvoje, po 1 Estijoje ir Latvijoje. Esame suinvestavę šiek tiek mažiau nei pusę fondo, todėl ir toliau išliksime itin aktyvūs“, – dalijasi A. Bložė.
Reklama
