Lietuvos startuolių augimo patirtis sulaukė Meksikos verslo leidinio „Expansión“ dėmesio. Leidinys kalbino asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovę Gintarę Verbickaitę apie tai, kaip ribotos ankstyvojo finansavimo galimybės ir maža vidaus rinka paskatino Lietuvos technologijų įmones anksti ieškoti mokančių klientų bei plėstis į užsienį.
Kai rizikos kapitalo trūko, reikėjo uždirbti iš pardavimų
G. Verbickaitės teigimu, apie 2008–2009 metus Lietuvoje beveik nebuvo rizikos kapitalo fondų ir susiformavusių verslo angelų tinklų. Todėl steigėjai turėjo greitai tikrinti, ar klientai iš tikrųjų pasirengę mokėti už jų produktus. Uždirbtos pajamos buvo naudojamos produktams tobulinti ir tolesnei plėtrai.
„Unicorns Lithuania“ pranešime ši patirtis palyginama su Meksikos startuolių ekosistema, kurioje, pasak „Expansión“ kalbintos „Tecnológico de Monterrey“ ekspertės María Guadalupe Márquez, ilgą laiką buvo stipri Silicio slėnio investicijų modelio įtaka. Jos vertinimu, dalis įmonių investuotojų ieškodavo dar nepatvirtinusios realaus klientų poreikio.
Vis dėlto pajamomis finansuojamas augimas nėra universalus receptas: kai kurioms technologijų įmonėms reikia didelių pradinių investicijų, o vien nuosavi pinigų srautai gali riboti jų plėtros greitį.
Maža Lietuvos rinka privertė anksti galvoti apie užsienį
Lietuvoje gyvena mažiau nei trys milijonai žmonių, o Meksikoje – daugiau nei 130 milijonų. Šis skirtumas lemia skirtingas galimybes augti savo šalies rinkoje. Lietuvos technologijų įmonėms, siekiančioms didesnio masto, dažnai teko nuo pat pradžių kurti produktus, tinkamus tarptautiniams klientams.
Meksikos vidaus rinka gerokai didesnė, todėl joje galima ilgiau augti neperžengiant šalies sienų. Tačiau Lietuvos patirtis parodo, kodėl verta anksti įvertinti ir eksporto potencialą: produktui, kuris nuo pradžių kuriamas skirtingoms rinkoms, gali būti lengviau rasti naujų klientų užsienyje.
Startuolių pajamos augo sparčiau nei darbuotojų skaičius
„Unicorns Lithuania“ duomenimis, 2022–2025 metais Lietuvos startuolių pajamos išaugo 61 proc. – nuo maždaug 3,2 mlrd. iki 5,2 mlrd. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu darbuotojų skaičius padidėjo apie 9 proc., nuo 17,9 tūkst. iki 19,5 tūkst.
Pagal šiuos duomenis vienam darbuotojui tenkančios pajamos išaugo maždaug 48 proc. Tai pajamų ir darbuotojų skaičiaus santykis, o ne vieno darbuotojo sukuriamo pelno ar jo atlyginimo rodiklis. Asociacija tokį pokytį sieja su technologijų panaudojimu ir efektyvesniais verslo procesais.
Remiantis pranešime nurodytais „Dealroom“ 2025 metų duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistemos vertė siekė 16,4 mlrd. eurų ir per 2020–2025 metus padidėjo beveik šešis kartus. „Unicorns Lithuania“ taip pat skelbia, kad nuo 2017 metų startuoliai sumokėjo apie 2,5 mlrd. eurų mokesčių.
Ką ši istorija reiškia verslą kuriantiems žmonėms?
Svarbiausia Lietuvos startuolių patirties pamoka – rinkos paklausą verta tikrinti kuo anksčiau. Pirmieji mokantys klientai leidžia geriau suprasti, kokia produkto problema iš tiesų sprendžiama, o pirmosios pajamos suteikia konkrečių duomenų, kuriais galima remtis sprendžiant dėl finansavimo.
„Lietuvos startuolių ekosistemos istorija rodo, kad net ir maža šalis gali užauginti pasaulinėse rinkose konkuruojančias technologijų bendroves“, – sako G. Verbickaitė. Meksikos leidinio susidomėjimas liudija, kad Lietuvos patirtis jau vertinama ir kaip galimas pavyzdys kitoms rinkoms, tačiau skirtingų šalių verslo sąlygų nereikėtų laikyti visiškai vienodomis.
Šaltiniai: „Unicorns Lithuania“.
Diskusija (0)
Kol kas komentarų nėra. Parašykite pirmąjį.
Registruotis nereikia, jeigu svetainės komentarų nustatymai to nereikalauja. Komentarai gali būti moderuojami. Reklama ir šlamštas neleidžiami.