EIT HEALTH „Morning Health Talks: 2024-uosius baigia diskusija apie galimybes ir kliūtis atvirų inovacijų diegimui Lietuvos sveikatos sektoriuje

Kokių politinių, sistemos, duomenų valdymo ir pacientų įtraukimo pokyčių reikia tam, kad atviros inovacijos taptų viena iš esminių Lietuvos sveikatos sistemos dedamųjų?

Reklama

Toks klausimas skirtingais aspektais buvo nagrinėjamas š.m. gruodžio 3 d. surengtame EIT Health RIS Hub Lietuva renginyje „Morning Health Talks: CATALYZING CHANGE: Open Innovation in Lithuania’s Health Sector“. Renginį kurį organizavo LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centras, KTU „Startup Space“ bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Renginio dalyviai iš skirtingų sveikatos ekosistemos organizacijų (gydymo įstaigų, universitetų, duomenų centrų, farmacijos kampanijų, mokslo institucijų ir kt.) dalinosi savo ekspertinėmis įžvalgomis apie sveikatos inovacijų potencialą, resursus toms inovacijoms kurti, mokslinių tyrimų galimybes bei biotechnologijų sektoriaus augimo tendencijas. Lietuva yra viena iš 13 Europos šalių, kuri periodiškai kviečia ekspertus ir suinteresuotąsias šalis atviroms diskusijoms apie pokyčius ir jų įgyvendinimą.

Renginį moderavęs Antanas Montvila, Kauno klinikų Inovacijų vertinimo ir diegimo tarnybos vadovas, pabrėžė, kad atviros inovacijos – tai galimybė suvienyti visų sektoriaus dalyvių pastangas siekiant bendro tikslo. „Tik dirbdami kartu galime kurti inovacijas, kurios iš esmės keičia sveikatos priežiūros sistemą ir gerina pacientų gyvenimo kokybę,“ – teigė jis.

Institucijų bendradarbiavimas – pagrindinis variklis pokyčiams

Beata Kurucz, EIT Health InnoStars, EIT RIS Bendradarbiavimo vadovė, kalbėjo apie EIT Health ir Lietuvos partnerystę ir įvardino skaitmenines sveikatos inovacijas bei duomenų pritaikymą, kaip pagrindines tendencijas, kurios yra kritines stebinti milžiniškus iššūkius, kurie iškyla šalių sveikatos sistemoms. Taip pat pabrėžė, jog visoms organizacijoms, kurios atsakingos už sprendimų priėmimą ir pokyčių įgyvendinimą geresnei sveikatos sistemai, ypatingai svarbu suvokti bendradarbiavimo svarbą, nepamirštant įtraukti ir pacientų, kaip svarbiausios tikslinės grupės, į ką ir nukreipti visi pokyčiai.

Renginio svarbą ir poreikį atviroms inovacijoms bei bendradarbiavimui savo sveikinimo kalboje pabrėžė ir Milda Karčiauskaitė, Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) NCP programų koordinatorė, sulygindama inovacijas su raktu, kuris gali atrakinti ateitį: nuo naujų medicininių prietaisų iki skaitmeninių sveikatos sprendimų suteikiamų galimybių.

Aurelija Povilaikė, Lietuvos mokslo tarybos NCP grupės vadovė, savo pranešime ne tik kalbėjo apie Europos mokslinių tyrimų tarybos finansavimo galimybes, bet ir pabrėžė jų reikšmę sveikatos inovacijų plėtrai:

Reklama

„Kryžminis suinteresuotų šalių ir institucijų bendradarbiavimas siekiant diegti pažangą ir vykdant į inovacijas nukreiptus projektus – esminis programos „Horizon Europe”, kuria gali pasinaudoti Lietuvos mokslininkai ir institucijos, principas“, – akcentuodama bendradarbiavimą kalbėjo A. Povilaikė.

Ji taip pat akcentavo, kad programos dėka sukuriama daug informacinės medžiagos ir duomenų, kurie gali būti panaudojami tolesniems tyrimams ir inovacijų kūrimui, o kartu dirbančios organizacijos, jungdamosis bendram darbui, pavyzdžiui, į konsorciumus, galėtų su didesniais pajėgumais vykdyti ženklius pokyčius skatinančias inovacijas. Lietuvos mokslo tarybos NCP grupės vadovė taip pat pateikė pavyzdžių iš jau įgyvendintų sveikatos srities projektų, kuriuose, diegdamos inovacijas, kartu dirbo kelios šalys.

Apie tai, kad sveikatos duomenų valdymas gali tapti kertiniu inovacijų kūrimo pagrindu Lietuvoje ir, kad duomenų naudojimas gali būti daugiaplanis: tiek analitikoje, tiek modelių kūrime, tiek pateikiant metaduomenis, tiek inicijuojant duomenų apsikeitimą tarp skirtingų institucijų, savo pranešime akcentavo Julius Juodakis, Sveikatos duomenų komandos vadovas iš Valstybės duomenų agentūros.

Jo teigimu, svarbu išspręsti duomenų prieinamumo ir tarpusavio suderinamumo iššūkius, taip pat išnaudoti dirbtinio intelekto teikiamas galimybes tam, kad būtų sukurta efektyvi duomenų ekosistema, naudinga visiems sveikatos sektoriaus dalyviams.

Inovacijų agentūros „BioTech Lab“ srities vadovas Paulius Kamaitis, pabrėžė, jog plačiąja prasme gyvybės mokslų sektorius yra tolygiai augantis (maždaug apie 33% kasmet) ir šiuo metu sudaro apie 2,5% Lietuvos BVP, o Lietuva turi ambicijų, jog sektoriaus įtaka iki 2030 metų pasieks maždaug apie 5% BVP. Taip pat pristatė Inovacijų agentūros planus sekantiems metams, susijusius su sveikatos sektoriaus inovacijų skatinimu.

Inovacijų poreikis aktualus tiek visuomenei, tiek pačioms organizacijoms

Kaip savo pranešime „Connecting the Dots: Ecosystem Stand-Up on Challenges, Opportunities, and Strategic Language” pabrėžė KTU profesorė dr. Asta Pundzienė, inovacijoms poreikis gali kilti tiek iš organizacijų vidaus, tiek dėl visuomenės ir ekonomikos vystymosi poreikių. Todėl siekiant rezultatų, pilotinių ar sudėtingų projektų įgyvendinimo, labai svarbus mokslo ir mokslinių tyrimų bei verslo bendradarbiavimas, o neretai ir glaudesnis kooperavimasis ar net susijungimas kuriant naujas technologijas.

Profesorė A. Pundzienė pateikė keletą realių pavyzdžių, kaip bendradarbiaujant mokslo institucijoms kartu su stambiais farmacijos gamintojais ir startuoliais buvo įgyvendinti sudėtingi naujų ir efektyvesnių vaistų, gydymo protokolų tyrimai ir jų rezultatų įdiegimas sveikatos sitemoje. Ir tam, anot mokslininkės, reikalingos plačios kompetencijos ir tarpdisciplininis požiūris tiek keičiantis žiniomis ir mokslo pasiekimais, tiek generuojant idėjas, tiek skatinant startuolių atsiradimą, tiek kuriant naujus verslo ir veiklos modelius, technologijas bei inicijuojant įvairias bendradarbiavimo struktūras tarp skirtingų suinteresuotų pusių.

Diskusijose apsikeista nuomonėmis

Renginio metu visi susirinkę dalyviai – specialistai iš mokslo, gydymo, farmacijos, valstybinių institucijų, turėjo galimybę padiskutuoti ir apsikeisti nuomonėmis apie skirtingas sveikatos sistemos dalis: apie politinį reguliavimą, duomenų naudojimą, sveikatos priežiūros teikėjus ir pacientų įtraukimą.

Diskusijose specialistai identifikavo, jog startuolių kūrimas ir vystymas sveikatos priežiūros sistemoje susiduria su iššūkiais, susijusiais su teisiniu reglamentavimu, finansavimo klausimais, iniciatyvomis viešajame sektoriuje, duomenų perdavimo ir duomenų sistemos netolygumu ir sąlyginai dar nedideliu pacientų sveikatos raštingumu.

EIT Health Morning Health Talks – tai renginių serija, inicijuota EIT Health, siekiant skatinti sveikatos priežiūros inovacijas ir stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių sektorių atstovų. Šie renginiai vyksta tuose Europos regionuose, kuriuose dar trūksta inovacijų ir, kurie yra įtraukti į EIT Regioninės inovacijų schemos programą.

Pagrindiniai „Morning Health Talks“ tikslai:inovacijų skatinimas regionuose, tinklaveikos kūrimas ir gerosios praktikos sklaida. 2025- aisiais planuojama surengti du „Morning Health Talks“ renginius.

EIT Health (liet. Europos inovacijų ir technologijų sveikatos srities bendruomenė) – ne pelno siekianti organizacija, viena iš didžiausių Europos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių sveikatos priežiūros inovacijų srityje. „EIT Health“ yra unikalus Europos tinklas, apimantis 140 partnerių, įskaitant didžiausias bendroves, universitetus, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrus, ligonines ir institutus.