Širdies ir kraujagyslių ligos: gera savijauta dar nereiškia, kad esate sveiki

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena. Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė primena, kad nemažai širdies ir kraujagyslių ligų gali ilgai vystytis be aiškių simptomų, todėl žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors ligos procesas jau prasidėjęs, o neretai ir įsibėgėjęs. Pasak jos, svarbu nelaukti pirmųjų signalų ir rūpintis širdies sveikata nuolatos.

Reklama

Dažniausiai nepastebimai besivystančios ligos

Viena jų – aterosklerozė, kai kraujagyslių sienelėse pamažu kaupiasi aterosklerozinės plokštelės. Simptomai dažnai atsiranda tik tada, kai kraujagyslė reikšmingai susiaurėja arba įvyksta ūmus įvykis, pavyzdžiui, miokardo infarktas ar insultas.

„Arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) taip pat daug metų gali nesukelti jokių nusiskundimų, tačiau tuo metu pamažu pažeidžiamos kraujagyslės, širdis, inkstai ir kiti organai. Dislipidemija, arba padidėjęs cholesterolio kiekis, pats dažniausiai nesukelia jokių pojūčių, tačiau ilgainiui didina aterosklerozės ir jos komplikacijų riziką“, – aiškina prof. S. Glaveckaitė.

Širdies vožtuvų ligos, ypač aortos stenozė, gali progresuoti lėtai. Žmogus kartais prisitaiko prie palaipsniui mažėjančio fizinio pajėgumo ir simptomus pastebi tik ligai tapus reikšmingai. Širdies ritmo sutrikimai, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, kartais būna epizodiniai ar be simptomų. Jie gali būti pirmą kartą nustatomi atliekant profilaktinį tyrimą arba jau įvykus komplikacijai, pavyzdžiui, insultui.

„Šių ligų pradžią žmogus nebūtinai pajunta. Jos „pasirodo“ ne tada, kai liga prasideda, o jau kai jos pasekmės tampa pakankamai didelės, kad sukeltų simptomus. Todėl ypač svarbu nelaukti, kol atsiras krūtinės skausmas, dusulys ar neritmiška širdies veikla, ir reguliariai tikrintis“, – sako ji.

Širdies sveikata prasideda nuo rizikos įvertinimo

Pasak kardiologės, svarbu vertinti ne vieną atskirą rodiklį, o bendrą žmogaus širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kuo ji didesnė, tuo anksčiau reikėtų kontroliuoti keičiamus rizikos veiksnius.

Tarp svarbiausių – padidėjęs kraujospūdis, didelė MTL („blogojo“) cholesterolio koncentracija, rūkymas, cukrinis diabetas, antsvoris ir nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas bei nesveika mityba. Riziką taip pat didina amžius, paveldimumas ir ankstyvos širdies bei kraujagyslių ligos šeimoje.

„Prevencija neturėtų prasidėti tik tada, kai žmogus pajunta simptomus. Net ir sveikai besijaučiantiems žmonėms rekomenduojama periodiškai matuoti kraujospūdį, atlikti lipidogramą ir patikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat svarbu įvertinti ir koreguoti kitus rizikos veiksnius: rūkymą, nutukimą, per mažą fizinį aktyvumą, nesveiką mitybą, perteklinį alkoholio vartojimą, stresą“, – teigia prof. S. Glaveckaitė.

Europoje individualiai širdies ir kraujagyslių ligų rizikai įvertinti naudojamos SCORE2 ir SCORE2-OP sistemos, padedančios nustatyti 10 metų mirtinų ir nemirtinų širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei pasirinkti tinkamas prevencijos priemones.

Cholesterolio reikšmė širdies sveikatai

Padidėjęs MTL cholesterolio kiekis yra vienas pagrindinių aterosklerozės rizikos veiksnių. Ilgainiui MTL cholesterolio dalelės kaupiasi arterijų sienelėse ir gali formuoti aterosklerozines plokšteles, kurios didina miokardo infarkto ir insulto riziką.

„Vieno visiems tinkamo MTL cholesterolio tikslo nėra – jis priklauso nuo bendros žmogaus rizikos. Kuo ji didesnė, tuo mažesnio MTL cholesterolio siekiama. Didelės rizikos pacientams tikslas neretai yra mažesnis nei 1,4 mmol/l. Svarbu suprasti, kad cholesterolio mažinimo tikslas – ne pagerinti savijautą šiandien, o sulėtinti aterosklerozės progresavimą ir sumažinti būsimo ar pakartotinio miokardo infarkto bei insulto riziką“, – teigia prof. S. Glaveckaitė.

Aterosklerozė gali progresuoti ilgą laiką be simptomų, o aterosklerozinė plokštelė gali plyšti ir sukelti ūmų kraujagyslės užsikimšimą, net jei iki tol ji nebuvo stipriai susiaurėjusi.

Dalis žmonių vengia cholesterolį mažinančių vaistų, ypač statinų, dėl baimės patirti šalutinį poveikį. Tačiau, pasak gydytojos, cholesterolio mažinimas reikšmingai sumažina didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių riziką. Savo rodiklius ir siektiną MTL cholesterolio kiekį verta aptarti su šeimos gydytoju ar kardiologu.

Arterinė hipertenzija – „tylioji žudikė“

Aukštas kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Padidėjęs spaudimas nuolat veikia kraujagyslių sieneles ir verčia širdį dirbti didesniu krūviu.

„Problema ta, kad hipertenzija daug metų gali nesukelti jokių simptomų, nors žala organizme jau vyksta. Ilgainiui kraujagyslės standėja ir yra pažeidžiamos, greičiau progresuoja aterosklerozė, o širdžiai tenka vis didesnis krūvis. Tai didina širdies nepakankamumo, miokardo infarkto, insulto ir kitų komplikacijų riziką“, – pabrėžia prof. S. Glaveckaitė.

Todėl, anot kardiologės, kraujospūdžio kontrolė yra ne tik skaičiaus „normalizavimas“, bet ir ilgalaikės rizikos mažinimas. Reguliariai jį matuoti ypač svarbu todėl, kad žmogus gali jaustis visiškai gerai net ir esant didesniam kraujospūdžiui.

Gyvenimo būdas svarbus, tačiau ne visada jo pakanka

Didelę dalį rizikos galime sumažinti patys: nerūkydami, reguliariai judėdami, sveikai maitindamiesi, palaikydami normalų kūno svorį, ribodami alkoholio vartojimą ir pakankamai miegodami. Tačiau sveika gyvensena ne visada gali visiškai kompensuoti genetinį polinkį, amžių ar kitus rizikos veiksnius.

Gydytoja akcentuoja, kad, jei nepaisant gyvensenos korekcijos, kraujospūdis, MTL cholesterolis ar gliukozės kiekis išlieka per dideli arba bendra rizika yra didelė, gali prireikti gydymo vaistais.

„Tai nėra alternatyva sveikai gyvensenai – šios priemonės viena kitą papildo. Politabletės, kai vienoje tabletėje suderinami keli vaistai, pavyzdžiui, kraujospūdį mažinantis vaistas ir statinas, gali palengvinti kasdienį gydymą ir padėti vienu metu kontroliuoti kelis rizikos veiksnius“, – sako ji.

Svarbu nepamiršti, kad vaistai skiriami ne trumpalaikiams simptomams pašalinti, o ilgalaikei rizikai kontroliuoti. „Dažnai gana sunku išaiškinti pacientui, jog vaistus vartojame ne todėl, kad šiandien blogai jaučiamės, o todėl, kad ateityje išliktume sveiki. Jei kraujospūdis ar cholesterolis gydymo fone tapo normalūs, tai reiškia, kad gydymas veikia, o ne kad ligos ar rizikos veiksnio nebėra“, – pabrėžia prof. S. Glaveckaitė.

Pirmas žingsnis į sveikesnę širdį – pasitikrinti

Šių metų Lietuvos širdies asociacijos Pasaulinės širdies dienos kvietimas „Nepraleisk nei dūžio!“ primena: nelaukime, kol širdis pati primins apie save.

„Šiemet norime priminti labai paprastą dalyką: širdies ligų prevencija prasideda ne nuo simptomų, o nuo žinojimo. Pasitikrinkime kraujospūdį, cholesterolį, gliukozę, įvertinkime savo riziką ir nelaukime pirmojo „įspėjamojo dūžio“. Be to, nenumokime ranka į valstybės siūlomą nemokamą širdies ir kraujagyslių prevencijos programą nuo 40 iki 60 metų asmenims“, – sako asociacijos prezidentė prof. S. Glaveckaitė.

Pasaulinei širdies dienai skirti Lietuvos širdies asociacijos organizuojami švietėjiški renginiai vyks Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Varėnoje. Daugiau informacijos – heart.lt.

Informacija yra bendro pobūdžio. Dėl individualių sveikatos rodiklių ir gydymo sprendimų reikėtų konsultuotis su gydytoju.