Kodėl būtent vasarą padaugėja šventinio širdies sindromo atvejų?

Vasara – daugelio laukiamas atostogų, švenčių ir aktyvaus poilsio metas, tačiau būtent šis sezonas gali tapti iššūkiu širdžiai. Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė primena, kodėl vasarą ypač svarbu rūpintis širdies sveikata ir kaip išvengti pavojų.

Reklama

Kodėl vasara – pavojingas metas širdžiai?

Karštomis dienomis kraujagyslės išsiplečia, sumažėja kraujospūdis, o prakaituodamas organizmas greičiau netenka skysčių. Pasak gydytojos, tai gali sukelti dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą, dėl kurio širdis ima plakti dažniau ir stipriau.

„Riziką dar labiau padidina dažnai vykstantys festivaliai, vestuvės, gimtadieniai ir kitos šventės, kurios neapsieina be alkoholio vartojimo, riebaus ir sūraus maisto gausos bei nepakankamo poilsio ir miego. Tokie įpročiai ypač pavojingi vyresniems žmonėms ir sergantiems širdies ligomis“, – pabrėžia J. Jurgaitytė.

Vasarą padaugėja ir šventinio širdies sindromo (angl. Holiday heart syndrome) atvejų – širdies ritmo sutrikimo, dažniausiai pasireiškiančio po intensyvaus alkoholio vartojimo. Sindromas dažnai nustatomas net sveikiems žmonėms, tačiau itin pavojingas tiems, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Alkoholis, emocinis stresas ir elektrolitų pusiausvyros pokyčiai dažnai išprovokuoja prieširdžių virpėjimą ar kitus širdies ritmo sutrikimus, kurie gali baigtis rimtomis komplikacijomis“, – aiškina gydytoja.

Šventinio širdies sindromo pagrindiniai simptomai – nereguliarus širdies plakimas, dusulys, nuovargis, spaudimo jausmas krūtinėje, galvos svaigimas ar skausmas. Ignoruojant šiuos simptomus gresia insultas arba širdies nepakankamumo paūmėjimas. Nuolatinius pilvo skausmus kenčiančioms moterims pasiūlytas itin efektyvus gydymo sprendimas

Kaip širdį veikia emocijos ir stresas vasaros švenčių metu?

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad ne tik fiziniai veiksniai, bet ir emocinis pervargimas, dažnas vasaros švenčių palydovas, gali turėti neigiamą poveikį širdies sveikatai. Didelis emocinis krūvis ir nuovargis, ypač kai trūksta miego, gali išbalansuoti autonominę nervų sistemą, padidinti kraujospūdį ir pulsą, taip pat išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, tokius kaip prieširdžių virpėjimas.

„Svarbu prisiminti, kad emocijos nėra vien tik psichologinis veiksnys – jos tiesiogiai veikia mūsų širdį. Kai žmonės patiria intensyvų stresą ar stiprias emocijas, dažnai išauga ir fizinis organizmo apkrovimas. Tai gali baigtis panikos priepuoliais ar kitais staigiais širdies veiklos sutrikimais, net jei žmogus anksčiau neturėjo jokių nusiskundimų dėl sveikatos“, – aiškina J. Jurgaitytė.

Siekiant to išvengti, gydytoja pataria skirti pakankamai laiko poilsiui ir vengti situacijų, kurios sukelia stiprius emocinius išgyvenimus ar stresą.

„Būtina išmokti atpažinti savo organizmo siunčiamus signalus – jei jaučiate, kad stresas tampa nevaldomas ar jau atsirado nerimo simptomų, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus“, – pabrėžia kardiologė. Kodėl širdies patikra turėtų tapti kelionių planavimo dalimi?

Kam reikėtų būti itin atidiems?

Pasak gydytojos, didžiausia komplikacijų rizika yra vyresniems nei 60 metų žmonėms, taip pat tiems, kurie serga arterine hipertenzija, diabetu, turi širdies nepakankamumą arba jau patyrė širdies ritmo sutrikimų. Tokiais atvejais labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti paskirtus vaistus.

„Jei vaistai vartojami nereguliariai, praleidžiamos dozės – rizika atsirasti širdies ritmo sutrikimams ar kitoms komplikacijoms tik dar labiau padidėja. Pavyzdžiui, pacientams, kuriems paskirti statinai – vaistai, mažinantys  cholesterolio kiekį kraujyje, – būtina reguliariai vartoti šiuos vaistus, nes tai padeda stabilizuoti aterosklerozines plokšteles kraujagyslėse. Taip prisidedama prie ūmių širdies būklių, tokių kaip infarktas ar insultas, prevencijos. Šie vaistai tiesiogiai neapsaugos nuo šventinio širdies sindromo, tačiau pagerins bendrą kraujagyslių būklę ir sumažins komplikacijų tikimybę“, – pabrėžia J. Jurgaitytė.

Anot jos, norint saugiai mėgautis vasaros malonumais, būtina laikytis kelių paprastų taisyklių. Svarbu reguliariai vartoti pakankamą kiekį skysčių – rekomenduojama 2–2,5 litro paprasto vandens per dieną, vengti alkoholio, ypač karštomis dienomis, užtikrinti kokybišką 6–7 valandų miegą ir laikytis subalansuotos mitybos: valgyti daugiau vaisių ir daržovių, riboti druskos ir angliavandenių kiekį, nepamiršti pusryčių ir užtikrinti pakankamą suvartojamų kalorijų kiekį. Kardiologė dalijasi 7 Kalėdų stalo patarimais sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis

Specialistė taip pat pataria vengti saulės spindulių karščiausiomis valandomis, o vaistų vartojimo nenutraukti net ir per atostogas ar šventes.

„Svarbiausia įsiklausyti į savo organizmą. Jeigu pajutote nerimą keliančius simptomus, tokius kaip nereguliarus širdies plakimas ar spaudimas krūtinėje, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą – sureaguoti laiku gali būti gyvybiškai svarbu“, – ragina gydytoja kardiologė J. Jurgaitytė. Metabolinis sindromas