Paskelbta
1 metai prieš-
Daugeliui žmonių rudens pradžia arba grįžimas į darbus po vasaros gali sukelti nuotaikos svyravimus, apatiją ir nerimą. Vasarą daugelis gyvena laisvesniu ritmu ir daugiau ilsisi, o rudenį tenka grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo bei pareigų, be to, mažėja dienos šviesos. Visa tai gali sukelti stresą, nuotaikos pablogėjimą ar vadinamąją sezoninę depresiją. Dažniausiai tai yra natūrali organizmo reakcija į pokyčius, tačiau jei simptomai užsitęsia, verta į juos atkreipti dėmesį.
„Slogi nuotaika pirmadieniais, po atostogų – įprastas reiškinys. Šis jausmas dažnai atsiranda dėl perėjimo iš poilsio režimo į atsakomybėmis apkrautą darbo savaitę. Tačiau jei nuotaikos kritimas tampa nuolatiniu, jį lydi nerimas, nemiga, energijos stoka ar abejingumas, tai gali būti ženklas, kad žmogus patiria perdegimą arba vystosi depresija. Svarbu stebėti tokios būklės trukmę: jei ji tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, būtina pasitarti su specialistu“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Lilija Jokūbauskienė.
Trys esminiai geros savijautos faktoriai
Gyvenimo ritmas – mityba, miegas, judėjimas – daro didelę įtaką emocinei savijautai.
Miegas reguliuoja hormonų, ypač serotonino ir kortizolio, balansą. Subalansuota mityba padeda palaikyti stabilią energiją ir nervų sistemos veiklą, o fizinis aktyvumas skatina endorfinų, natūralių „geros nuotaikos“ medžiagų, gamybą. Kibernetinis pirmadienis
„Rudens sezonas veikia smegenis ir nuotaiką: trumpėjanti diena, mažiau saulės spindulių ir rutina keičia neurologinius procesus. Mažėjantis saulės šviesos kiekis slopina melatonino ir serotonino pusiausvyrą – tai hormonai, reguliuojantys miegą ir nuotaiką. Dėl to žmogus gali jausti didesnį mieguistumą, liūdesį, motyvacijos stoką“, – teigia L. Jokūbauskienė.
Medikė priduria, kad tamsesnis paros metas sumažina fizinio aktyvumo ir socialinių veiklų dažnumą, o tai taip pat prisideda prie emocinio nuosmukio. Po švenčių – „liūdnasis pirmadienis“ ir finansinės pagirios
Režimą galima reguliuoti
Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai – pavyzdžiui, reguliarus miegas, lengvas fizinis aktyvumas bei mažesnis cukraus ir perdirbto maisto vartojimas – gali žymiai pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą. Žmonėms, kurie kiekvieną rugsėjį jaučia vadinamąją „emocinę duobę“, rekomenduojama pradėti nuo dienos režimo sutvarkymo. Pigus, skanus ir greitas bulvių sluoksniuotis su mėsa
„Svarbu pripažinti, kad ši būsena kartojasi, ir į tai atsižvelgti iš anksto. Naudinga daugiau judėti lauke net ir debesuotomis dienomis, pasitelkti šviesos terapijos lempas, koreguoti mitybą, įtraukti malonių ir atpalaiduojančių veiklų. Jei simptomai stiprūs arba trunka ilgiau nei dvi–tris savaites, būtina kreiptis į psichologą ar šeimos gydytoją, nes tai gali būti sezoninės depresijos pradžia, kuriai yra veiksmingų gydymo būdų“, – teigia „Antėja“ šeimos gydytoja.
Perėjimą iš laisvesnio vasaros režimo į rudeninę rutiną galima sušvelninti tiek emociškai, tiek fiziškai. L. Jokūbauskienė sako, kad svarbu palaipsniui grįžti prie pastovaus režimo: bent savaitę prieš aktyvesnę darbinę veiklą pradėti eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, daugiau dėmesio skirti subalansuotai mitybai ir saikingai fizinei veiklai. „Juodasis penktadienis“ – ir toliau „juodai“ geras prekybininkams
„Emociškai padeda aiškus planavimas – susirašyti prioritetus, įtraukti malonias veiklas, susikurti rudens ritualus. Tai gali būti savaitgalio pasivaikščiojimai, arbatos pertraukėlės, skaitymas. Svarbiausia – švelnus perėjimas, o ne staigus šuolis į griežtą discipliną“, – priduria gydytoja. Gydytoja patarė, kaip po atostogų į gyvenimo ritmą įsilieti lengviau ir be streso
Sveikai maitinatės, sportuojate, bet cholesterolis vis tiek padidėjęs: medikas paaiškino, kodėl taip gali būti ir ko imtis
Vasaros gardumynai – iššūkis skrandžiui: kada nemalonūs virškinimo simptomai yra normalūs, o kada verta sunerimti?
Karštomis dienomis organizmas netenka ne tik skysčių: ką svarbu žinoti apie elektrolitus?
Daugelis perdegimą vis dar sieja tik su darbu: kokie požymiai išduoda šią būklę?
Kada vabzdžių įkandimas – tik nemalonumas, o kada jau pavojus?
Patinusios kojos po kelionės: dažna vasaros problema, kuri kartais slepia daugiau
Gydytoja papasakojo, kaip viena kita taurė veikia mūsų kepenis: neegzistuoja nei sveikas alkoholis, nei saugios jo dozės
Gydytoja pataria: kaip šventinėmis vaišėmis mėgautis nepakenkiant sveikatai – svarbiausia nepersivalgyti ir stebėti savo organizmą
Atėjus žiemai ligoninių priimamuosius užplūsta traumas patyrę gyventojai: specialistas įvardijo, kuomet į medikus kreiptis būtina



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


„Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja pertvarką: iki 85 įspėjimų darbuotojams, 12 naujų darbo vietų. Visoje grupėje numatoma mažinti apie 900...
„iParduotuves.lt pataria“: tinkamai pasirinktas tiekėjas gali lemti ne tik prekių savikainą, bet ir viso prekybos verslo pelningumą. Pradėti elektroninę prekybą...
„Summus Capital“ skelbia, kad energijos efektyvumo sprendimai padėjo sutaupyti apie 2,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat pagerino tarptautinį GRESB tvarumo...
Vilniaus rajonuose naujo būsto kainos nuo 2023 m. keitėsi nevienodai: Naujamiestyje kilo apie 9 proc., o Lazdynuose – beveik 50...
Lietuvoje investuoja 35 proc. gyventojų, tačiau kitus stabdo ne vien pajamos. Vis svarbesnėmis kliūtimis tampa žinių ir užtikrintumo stoka.
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...