„Mere“ darbuotojų ginčuose – pirmosios taikos sutartys: VDI ragina nelikti nežinioje ir ginti savo teises

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad darbo ginčų komisijose (DGK) jau patvirtintos pirmosios dvi taikos sutartys ginčuose, susijusiuose su prekybos tinklo „Mere“ darbuotojais. Rugsėjo 11 d. duomenimis, dėl su „Mere“ susijusių bendrovių darbo ginčų komisijoms buvo pateikti 77 prašymai, o VDI gavo 26 skundus. Dviejuose ginčuose jau patvirtintos taikos sutartys.

Reklama

VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad pirmosios patvirtintos taikos sutartys yra svarbios pirmiausia todėl, kad parodo – darbuotojų kreipimaisi nėra vien formalus procesas.

„Suprantame, kad dalis darbuotojų jau kurį laiką gyvena nežinioje: darbo faktiškai nėra, atlyginimų ar kitų išmokų laukiama, o kartu tenka spręsti, ar likti darbo santykiuose, ar juos nutraukti. Pirmosios taikos sutartys rodo, kad pradėti darbo ginčų procesai juda į priekį ir kad ginčas gali būti išspręstas šalims susitarus. Todėl darbuotojams, kurių teisės galimai pažeistos, svarbu ne vien laukti, kaip situaciją išspręs darbdavys, bet ir naudotis įstatymuose numatytomis savo teisių gynimo priemonėmis“, – sako Š. Orlavičius.

77 darbo ginčai – daugiausia dėl UAB „Valientė“

Rugsėjo 11 d. duomenimis, DGK buvo gavusios 77 prašymus dėl darbo ginčų, susijusių su trimis „Mere“ veiklą vykdžiusiomis bendrovėmis. Daugiausia – 55 – jų buvo susiję su UAB „Valientė“, 19 – su UAB „Litproduktai“, 3 – su UAB „Next Logistic“.

VDI taip pat buvo gavusi 26 skundus: 17 dėl UAB „Valientė“, 8 dėl UAB „Litproduktai“ ir 1 dėl UAB „Next Logistic“.

Dviejuose ginčuose, susijusiuose su UAB „Valientė“, DGK jau patvirtino taikos sutartis. Taikos sutartimi darbo ginčo šalys pačios susitaria, kaip išspręsti kilusį ginčą, o jų susitarimą patvirtina DGK. VDI atkreipia dėmesį, kad kiekvieno darbuotojo situacija yra individuali, todėl pirmosios taikos sutartys savaime nereiškia, kad visi kiti ginčai bus išspręsti tokiu pačiu būdu.

„Svarbu nesusidaryti įspūdžio, kad egzistuoja vienas visiems darbuotojams tinkamas sprendimas. Vienų darbuotojų situacija gali būti susijusi su neišmokėtu darbo užmokesčiu, kitų – su prastova, darbo sutarties nutraukimu ar kitomis priklausančiomis išmokomis. DGK vertina kiekvieną ginčą pagal konkrečias jo aplinkybes“, – pažymi Š. Orlavičius.

Prastova nėra laikotarpis, už kurį galima tiesiog nemokėti

VDI jau anksčiau atkreipė dėmesį, kad jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo, turi būti priimtas konkretus Darbo kodeksą atitinkantis sprendimas. Vienas jų – tinkamai įforminta prastova.

Už pirmąją prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrąją ir trečiąją – du trečdaliai jo vidutinio darbo užmokesčio, o už vėlesnį prastovos laikotarpį – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu darbo sutartyje susitarta dėl visos darbo laiko normos, darbuotojo per mėnesį gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą.

Jeigu darbo nėra, prastova nėra tinkamai įforminta arba darbuotojui nemokamos priklausančios sumos, dėl savo pažeistų teisių jis gali kreiptis į DGK.

Norint kuo greičiau išeiti iš darbo svarbu nepasirinkti sau nepalankaus kelio

VDI atkreipia dėmesį ir į darbuotojams šiuo metu itin aktualią dilemą – ar laukti darbdavio sprendimo, ar darbo sutartį nutraukti patiems.

Pasak Š. Orlavičiaus, čia skubėjimas gali turėti finansinių pasekmių.

„Natūralu, kad žmogus, kuris nežino, kada vėl gaus darbą ar atlyginimą, nori kuo greičiau užbaigti darbo santykius ir judėti toliau. Tačiau darbo sutarties nutraukimo pagrindas nėra formalumas – nuo jo gali priklausyti teisė į išeitinę išmoką ir kitos garantijos. Todėl prieš pateikiant prašymą išeiti savo noru verta įvertinti visas konkrečios situacijos aplinkybes ir, jeigu kyla abejonių, pasikonsultuoti“, – akcentuoja VDI kancleris.

Darbuotojui nutraukus darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių, išeitinė išmoka nemokama. Tačiau Darbo kodeksas numato ir kitus darbo sutarties nutraukimo pagrindus, todėl darbuotojams svarbu pirmiausia išsiaiškinti, kuris jų taikytinas konkrečioje situacijoje.

Jeigu su darbdaviu ar jo atstovais iš tiesų neįmanoma susisiekti ir jų buvimo vietos nepavyksta nustatyti, darbuotojas taip pat gali kreiptis į VDI dėl darbo sutarties pasibaigimo konstatavimo. Tačiau ir šiuo atveju svarbu žinoti, kad toks darbo sutarties pasibaigimas savaime neišsprendžia neišmokėto darbo užmokesčio ar kitų darbuotojui priklausančių sumų klausimo – dėl jų galima kreiptis į DGK.

Teisė į išmoką ir galimybė ją pervesti – skirtingi klausimai

VDI primena, kad įmonės lėšų įšaldymas dėl tarptautinių sankcijų savaime nepanaikina darbuotojo teisės reikalauti jam priklausančio darbo užmokesčio, išeitinės ar kitų išmokų. Darbo ginčų komisija sprendžia darbo ginčą ir vertina, kokios sumos darbuotojui priklauso.

Kitas klausimas – ar dėl taikomų finansinių sankcijų konkretus mokėjimas gali būti faktiškai atliktas iš įšaldytų lėšų. Dėl finansinių sankcijų išimčių ir leidimų atlikti mokėjimus sprendžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

„Darbuotojui svarbu atskirti šiuos du procesus. Tai, kad dėl sankcijų kyla kliūčių pervesti pinigus, nereiškia, kad darbuotojas netenka teisės reikalauti jam priklausančių sumų. Todėl mūsų pagrindinė žinutė išlieka labai aiški – jeigu darbuotojo teisės pažeidžiamos, nereikėtų manyti, kad belieka tik laukti“, – pabrėžia Š. Orlavičius.

VDI rekomenduoja darbuotojams, kuriems neaišku, koks sprendimas jų konkrečioje situacijoje būtų tinkamiausias, prieš priimant sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pasikonsultuoti su VDI. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, prastovos apmokėjimo ir kitų iš darbo santykių kylančių reikalavimų darbuotojai gali kreiptis į darbo ginčų komisiją.