Lietuvos gynybos pramonė plečiasi ne tik naujomis gamyklomis. Valstybės valdoma Giraitės ginkluotės gamykla pradėjo naują veiklos etapą – automatinių ginklų surinkimą Lietuvoje.
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Izraelio ginklų gamintoju EMTAN. Pirmieji Lietuvoje surinkti automatiniai ginklai jau pristatyti ir perduoti Lietuvos institucijoms.
Finansų ministerija skelbia, kad ilgalaikis tikslas yra neapsiriboti ginklų surinkimu – planuojama Lietuvoje gaminti vis daugiau komponentų ir kurti nacionalinį ginklų kompetencijų centrą.
Bendradarbiavimas vyks keliais etapais
Giraitės ginkluotės gamyklos vadovybė nurodo, kad bendradarbiavimas su EMTAN vystomas etapais.
Pirmame etape ruošiami darbuotojai ir logistika.
Antrame etape ginklai surenkami Lietuvoje iš partnerio tiekiamų komponentų.
Trečiajame etape planuojama vis daugiau šautuvų dalių gaminti pačioje Lietuvoje.
Tai svarbus skirtumas.
Vien surinkimo veikla sukuria darbo vietas, tačiau komponentų gamyba suteikia daugiau pridėtinės vertės ir technologinių kompetencijų.
Pirmieji ginklai jau surinkti
Viešai skelbta, kad gamykla jau buvo surinkusi pirmuosius 15 automatinių ginklų. Dalis jų perduota Šaulių sąjungai, Vidaus reikalų ministerijos struktūroms ir Krašto apsaugos sistemai.
Ginklai atitinka NATO standartus ir gali naudoti Giraitėje gaminamą amuniciją.
Tai sukuria įdomią vertikalią grandinę: Lietuva gali gaminti ir dalį šaudmenų, ir vis daugiau pačio ginklo komponentų.
Tikslas – ne tik Lietuvos rinka
Giraitės ginkluotės gamyklos produkcija jau eksportuojama į daugiau kaip 30 šalių.
Todėl automatinių ginklų projektas gali būti vertinamas ne tik kaip Lietuvos saugumo poreikių tenkinimas, bet ir kaip potenciali eksporto kryptis.
Gynybos sektoriuje eksporto galimybės šiuo metu ypač didelės, nes daugelis NATO ir Europos šalių didina kariuomenių atsargas ir ieško naujų tiekėjų.
Lietuva siekia perimti technologines žinias
Finansų ministerija pabrėžia, kad bendradarbiavimu su EMTAN siekiama perimti technologines žinias ir parengti Lietuvos specialistus.
Tai strategiškai labai svarbu.
Jeigu Lietuva tik importuoja galutinį produktą, didžioji dalis vertės lieka užsienyje.
Jeigu technologijos palaipsniui perkeliamos į Lietuvą, čia lieka:
- inžinerinės kompetencijos;
- darbo vietos;
- gamybos įranga;
- tiekėjų tinklas;
- eksporto galimybės.
Gynybos pramonė tampa vis svarbesniu ekonomikos sektoriumi
Giraitės projektas vyksta tuo pačiu metu, kai Lietuvoje vystomi ir kiti stambūs gynybos projektai.
Tai rodo platesnę kryptį – Lietuva bando iš gynybos biudžeto sukurti ne tik pirkimus, bet ir vietos pramonę.
Jeigu šalis perka milijardų eurų vertės gynybos įrangą, ekonomiškai naudingiau, kai bent dalis jos gamybos, remonto ir priežiūros atliekama Lietuvoje.
Galimybės kitoms Lietuvos įmonėms
Aplink ginklų gamybą atsiranda visa tiekimo grandinė.
Reikia:
- metalo apdirbimo;
- precizinės mechanikos;
- paviršių apdorojimo;
- elektronikos;
- pakuočių;
- logistikos;
- testavimo įrangos;
- IT ir kibernetinio saugumo;
- techninės priežiūros.
Dalis šių kompetencijų Lietuvoje jau egzistuoja civilinėje pramonėje.
Todėl verslams gali atsirasti galimybė persiorientuoti ir tapti gynybos sektoriaus tiekėjais.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui?
Giraitės ginkluotės gamyklos plėtra rodo, kad Lietuvos gynybos sektorius pereina nuo paprasto pirkėjo prie gamintojo modelio.
Verslui tai reiškia naują rinką.
Įmonėms, kurios dirba metalo, inžinerijos, elektronikos, logistikos ar technologijų srityse, verta stebėti gynybos projektus ir vertinti, ar jų turimos kompetencijos gali būti pritaikytos šiam sektoriui.
Paklausa gynybos produkcijai Europoje artimiausiais metais greičiausiai išliks didelė, todėl tai gali tapti viena sparčiausiai augančių Lietuvos pramonės krypčių.
Šaltiniai: Finansų ministerija, LRT.