JAV Federalinis rezervų bankas (FED) rugsėjo 16 dieną padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto – iki 3,75–4,00 proc. intervalo. Tai pirmasis palūkanų normų didinimas JAV per daugiau nei trejus metus ir aiškus signalas, kad infliacija didžiausioje pasaulio ekonomikoje vėl tapo svarbiausia pinigų politikos problema.
Reklama
Sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Naujausios FED prognozės rodo, kad dauguma politikos formuotojų iki metų pabaigos tikisi dar bent vieno 0,25 procentinio punkto palūkanų normų didinimo. Tai reikštų, kad bazinė norma galėtų pakilti iki 4,00–4,25 proc.
FED vadovas Kevin Warsh po posėdžio pabrėžė, kad centrinio banko prioritetas išlieka kainų stabilumas. Rinkos sprendimą įvertino kaip gana griežtą signalą: JAV akcijų ir obligacijų rinkos po pranešimo reagavo kritimu, o doleris sustiprėjo.
Kodėl FED vėl didina palūkanas?
Pagrindinė priežastis – infliacija, kuri pastaruoju metu mažėjo ne taip sparčiai, kaip tikėjosi centrinis bankas. Aukštesnės palūkanos mažina vartojimą ir investicijas, todėl ekonomikoje sumažėja spaudimas kainoms kilti.
Tačiau toks sprendimas turi ir kitą pusę: brangsta paskolos, lėčiau auga įmonių investicijos, o finansavimo ieškančioms bendrovėms kapitalas tampa brangesnis.
JAV ekonomika yra didžiausia pasaulyje, todėl FED sprendimai paprastai daro įtaką ne tik amerikiečiams. Jie veikia valiutų kursus, obligacijų rinkas, investuotojų elgseną ir tarptautinio finansavimo kainą.
Sustiprėjęs doleris gali paveikti importuotojus
Po palūkanų didinimo JAV doleris sustiprėjo. Lietuvos bendrovėms, kurios atsiskaito doleriais už prekes, žaliavas, programinę įrangą ar technologines paslaugas, stipresnis doleris gali reikšti didesnes sąnaudas.
Tai aktualu importuojant produkciją iš Azijos, nes daug tarptautinių sutarčių ir logistikos paslaugų vis dar įkainojamos JAV doleriais.
Kita vertus, Lietuvos įmonėms, eksportuojančioms į JAV ir pajamas gaunančioms doleriais, valiutos sustiprėjimas gali būti palankus.
Brangesni pinigai veikia ir startuolius
Aukštesnės JAV palūkanos paprastai mažina investuotojų norą rizikuoti. Kai saugesnės obligacijos pradeda siūlyti didesnę grąžą, dalis kapitalo iš akcijų, startuolių ar kitų rizikingesnių investicijų persikelia į saugesnius instrumentus.
Todėl JAV pinigų politika yra aktuali ir Europos startuoliams, kurie ieško investicijų iš tarptautinių fondų.
Brangesnis kapitalas taip pat gali paskatinti investuotojus daugiau dėmesio skirti įmonių pelningumui, o ne vien sparčiam pajamų augimui.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui?
Tiesioginio FED palūkanų sprendimo poveikio Lietuvos paskoloms nereikėtų painioti su Europos Centrinio Banko politika – euro zonos palūkanas nustato ECB.
Tačiau netiesioginis poveikis gali būti reikšmingas.
Lietuvos įmonėms verta stebėti tris dalykus: euro ir dolerio kursą, tarptautinio finansavimo kainą bei galimą pasaulinio vartojimo sulėtėjimą.
Ypač atidžiai situaciją turėtų sekti įmonės, daug importuojančios doleriais, eksportuotojai į JAV, technologijų bendrovės ir startuoliai, priklausomi nuo tarptautinio kapitalo.
FED sprendimas taip pat primena, kad po kelerių metų palūkanų mažinimo ir stabilizacijos pasaulinė finansų aplinka gali vėl tapti mažiau prognozuojama.