Kaip koronavirusas paveiks žemės ūkį?

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas

Reklama

Dėl paskelbto karantino Lietuvoje nemažai įmonių yra priverstos arba visai nevykdyti veiklos, arba mažinti jos mastą, tačiau augalininkyste besiverčiančių ūkių situacija yra priešinga – matydami šylančius orus ir sausėjančią žemę, ūkininkai jau pradėjo pavasarinius darbus. Žinoma, karantinas daro neigiamą įtaką ir šiam sektoriui, tačiau dėl tam tikrų veiksnių žemės ūkio nuostoliai bus mažesni negu visos ekonomikos.

Daugiau problemų turės mažesni žemės ūkio produkcijos gamintojai dėl jau sumažėjusio gyventojų antplūdžio turguose ir kitose prekybos vietose, nes žmonės vengia socialinio kontakto. Pagrįstai turėtų nerimauti ir pieno gamintojai dėl galinčių mažėti žaliavinio pieno supirkimo kainų. Visgi, daugiausiai pajamų Lietuvos ūkininkai gauna iš augalininkystės produkcijos pardavimo, o bent šią savaitę grūdų supirkimo kainos yra truputį didesnės negu prieš metus, todėl ūkininkams lieka neblogos sąlygos parduoti ne tik likusius praėjusio derliaus grūdus, bet ir, valdant riziką, pagalvoti apie dalies būsimo derliaus grūdų pardavimo kainos nustatymą.

Ši žiema pasėliams Lietuvoje buvo nesunki, todėl bent jau naujo derliaus įžanga yra gera. Suprantama, dėl karantino apribojimų žemdirbių darbas bus sudėtingesnis, tačiau ir dalis sąnaudų – degalų ir trąšų – šiemet bus gerokai mažesnės.

Šių metų žemės ūkio sektoriaus pelnui ir nuostoliams įtakos turės šie veiksniai:

·        Grūdų supirkimo kaina

Kviečių ateities sandorių, pristatant grūdus gegužę, kaina „Euronext“ biržoje šią savaitę pasiekė 195 eurus, o naujo derliaus kviečių kaina priartėjo prie 185 eurų. Visame pasaulyje, dėl valstybių įvestų apribojimų gyventojams judėti, žmonės suskubo pirkti ilgesnio galiojimo maisto produktus. Tai lėmė, kad staigiai padidėjo ir grūdų perdirbimo įmonių perkami grūdų kiekiai: kai kuriose šalyse tokių produktų, kaip makaronai, miltai ar kruopos, pirkimo banga jau atslūgo, kitose – tik įsibėgėja.

Vartotojams palanku tai, kad, pavyzdžiui, kviečių derlius pasaulyje šiais derliaus metais buvo istoriškai didelis, visgi, nerimas kyla ir kainos didėja labiausiai dėl to, kad auga gandai apie galimus grūdų eksporto apribojimus iš tokių šalių, kaip Rusija. Būtent kai kurių valstybių jau įvesti ar ketinami įvesti įvairiausių eksporto prekių apribojimai, nepaisant to, kad turimos atsargos yra pakankamos, ir kursto panikos židinį.

Nereikėtų pamiršti ir logistinių iššūkių – dėl uždarytų sienų prekės keliauja gerokai lėčiau. Sumaištis tarptautinėje grūdų rinkoje didėja ir dėl staigiai išaugusio daug grūdų importuojančių Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų, Pietryčių Azijos šalių noro apsirūpinti grūdais, kol kainos nesukilo ir kol dar neišaugo valstybių, draudžiančių grūdų eksportą, skaičius.

Artimiausiu laikotarpiu sąlygos grūdų kainai laikytis panašiame lygyje išliks palankios, o tai yra geros žinios grūdų eksportuotojams ir ūkininkams. Galima priminti, kad Lietuva išaugina gerokai daugiau grūdų negu pati sunaudoja (tą galima pasakyti ir apie kviečius, ir apie miežius ar net išpopuliarėjusius grikius) –

pavyzdžiui, vasario pabaigoje Lietuvoje buvo sandėliuojama 1,7 mln. tonų kviečių. Žinoma, didžiausia dalis jų yra parduota, tik dar neišvežta, tačiau, net ir prieš naujo derliaus nuėmimą, Lietuvos sandėliuose būna apie pusę milijono tonų kviečių.

Mažiau palankūs rapso kainos biržoje pokyčiai: rapsas per pastarąsias savaites pigo, nors kaina tebėra panaši, kaip ir praėjusiais metais. Rapsų kainos svyravimai labai priklauso nuo naftos kainos pokyčių. Dėl žmonių judėjimo apribojimo Europoje labai krito degalų suvartojimas, todėl smarkiai smuko ir biodyzelino paklausa. Dėl šios priežasties rapso kaina nepradės augti tol, kol nepradės vėl augti degalų suvartojimas ir naftos kaina.

·        Pieno sektoriaus svyravimai

Prasidėjus pavasariui pradeda augti ir pieno primilžis Lietuvoje, todėl sezoniškai ima smukti superkamo žaliavinio pieno kaina. Dar vasarį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 1,6 proc. didesnė negu prieš metus, tačiau tikėtina, kad metinis pokytis artimiausiu metu taps neigiamas. Per pastarąsias savaites Europoje smarkiai augo namų ūkių perkamų pieno produktų kiekiai (pavyzdžiui, sviesto pakeliuose), tačiau labai krito žaliavinių pieno produktų paklausa dėl smukusios konditerijos ir maitinimo įstaigų veiklos. Dėl sezoniškai didėjančios pieno gamybos ir sudėtingesnių eksporto galimybių pieno perdirbėjai turės daugiau gaminti sandėliavimui tinkamų produktų – nugriebto pieno miltelių, sviesto ar sūrio. Tačiau tam įmonėms reikės gerokai daugiau apyvartinių lėšų.

Be to, dėl padidėjusios tokių produktų gamybos, sumažės ir jų kaina – jau praėjusią savaitę nugriebto pieno miltelių kaina Europoje krito. Džiugina tai, kad bent jau Kinijoje gyvenimas grįžta į įprastesnes vėžes, o ši šalis yra svarbiausia pieno produktų importuotoja pasaulyje.

·        Mėsos sektoriaus rizikos

Mėsos gamintojams kol kas padėtis yra labai palanki, tačiau, bent jau kiauliena Lietuva pati neapsirūpina, o tai reiškia, kad esame priklausomi nuo kitų šalių, pirmiausiai – Lenkijos. Be to, nereikia pamiršti, kad kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkiai jau seniai gyvena susidurdami su kitokiomis – biologinėmis –  problemomis: kiaulių augintojai nuolat kovoja su afrikinio kiaulių maro protrūkiu, o paukštininkystės sektorius gyvena baimindamasis paukščių gripo grėsmės.

·        Daržovių ir vaisių ūkių potencialas

Daržovių ir vaisių augintojams šie metai taip pat galėtų būti sėkmingi, bet, kaip ir kasmet, daug kas priklausys nuo gamtos sąlygų – praėję metai nebuvo dosnūs, bet dėl to augo daržovių ir vaisių pardavimo kainos. Tikėtina, kad šiemet ir patys žmonės daugiau sodins daržovių, nes nežinos, kiek tęsis karantinas ir kokios bus maisto kainos rudenį.

Apskritai, valdžia turėtų labai aiškiai išgirsti augintojų siūlymus, ką daryti, kad šiemet pavyktų pasiekti kuo geresnį derlių, nes tai nuramintų šalies gyventojus ir padėtų ūkininkams uždirbti daugiau eksportuojant produkciją, kuri šį sezoną bus tikrai paklausi.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, tel. (8 5) 268 2521, e. paštas tadas.povilauskas@seb.lt.

SEB yra pirmaujanti Šiaurės šalių finansinių paslaugų grupė. Esame įsitikinę, kad versliai mąstantys žmonės ir inovatyvios įmonės yra itin svarbūs kuriant geresnį pasaulį. Esame tam, kad ir gerais, ir blogais laikais jiems padėtume įgyvendinti jų siekius ir prisidėtume prie jų sėkmės. Švedijoje ir Baltijos šalyse SEB konsultuoja klientus finansų klausimais ir teikia jiems universalias finansines paslaugas. SEB grupei priklausančių bankų Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje pagrindinės veiklos sritys yra verslo ir investicinės bankininkystės paslaugos verslo klientams ir institucijoms. SEB padaliniai veikia 20 pasaulio šalių. SEB grupėje dirba apie 15 tūkst. darbuotojų. Išsamiau apie SEB skaitykite www.sebgroup.com.