Kai daugėja užsakymų, lengva padaryti išvadą, kad gamyklai reikia daugiau staklių arba didesnių patalpų. Mažesniam gamintojui abu sprendimai brangiai kainuoja, o kartą priėmus juos sunku pakeisti. Todėl prieš investuodama įmonė turėtų išsiaiškinti, kiek jau turimų pajėgumų lieka neišnaudota. Svarbiausia ne tai, kiek valandų prie staklių dirba operatoriai, o kokią laiko dalį iš tikrųjų gaminamos reikalavimus atitinkančios detalės, kurias galima pristatyti klientui.
Reklama
Šis klausimas ypač aktualus Lietuvos gamybos įmonėms. Europos Komisija pažymi, kad pažangiųjų technologijų naudojimas tebėra netolygus, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse. Kartu reikia mažinti našumo atotrūkį ir spręsti ilgalaikio darbo jėgos trūkumo problemą. Todėl geriau išnaudoti turimus išteklius svarbu ne tik tam, kad būtų galima susidoroti su kitu užsakymų piku. Ilgainiui tai taip pat stiprina įmonės konkurencingumą.
Pirmiausia raskite tikrąją gamyklos „siaurąją vietą“
Prie CNC staklių operatorius gali dirbti visą pamainą, tačiau tai nereiškia, kad jos visą tą laiką apdoroja medžiagą. Staklių paruošimo, įrankių keitimo, medžiagų atgabenimo ir kokybės patikrų laikas dažnai įskaičiuojamas į gamybos laiką. Be to, pasitaiko trumpų sustojimų ir tenka laukti operatoriaus. Todėl faktinis apdirbimo laikas būna gerokai trumpesnis už suplanuotą.
Didelis staklių darbo greitis taip pat nėra pakankamas rodiklis. Pajėgumai sukuriami tik tada, kai detalės sėkmingai pereina kokybės patikrą. Brokas ir pakartotinis apdirbimas eikvoja ir staklių laiką, ir medžiagas, tačiau nesukuria nieko, ką būtų galima pristatyti.
Todėl atliekant analizę reikėtų nustatyti, kur susidaro užsakymų eilės, kurios staklės priverstos laukti ir kurie perderinimai trunka ilgiausiai. Jei gamybos srautą riboja konkrečios frezavimo ar tekinimo staklės arba kokybės kontrolės stotis, kitur atlikti patobulinimai duos mažai naudos. Gamybos srautas nėra stipresnis už savo silpniausią grandį. Būtent todėl Vilniuje veikianti bendrovė Duroc Machine Tool tiekia kompleksinius sprendimus – nuo CNC staklių ir palečių tvarkymo sistemų iki įrankių, reikalingų visai jūsų gamybai optimizuoti.
Pereinant nuo vienos detalės prie kitos prarandama daug gamybos laiko
Gamyklų, gaminančių mažomis serijomis ir dažnai keičiančių gaminius, didelę darbo dienos dalį gali užimti staklių perderinimas. Paties pakeitimo ne visada galima išvengti, tačiau prastovą dažnai galima sutrumpinti. Įrankius galima paruošti, medžiagas patikrinti, o tvirtinimo įtaisus parengti dar nebaigus ankstesnio užsakymo. Programa taip pat turėtų būti paruošta prieš sustojant staklėms.
Standartizuoti tvirtinimo įtaisai ir aiškios darbo instrukcijos taip pat mažina skirtumus tarp pamainų ir operatorių. Taip procesas tampa labiau nuspėjamas, o nesklandumus lengviau nustatyti, kai perderinimas vis dėlto užtrunka ilgiau, nei tikėtasi.
Trumpesnis perderinimas duoda naudos be papildomų staklių
Paprastas būdas – atskirti parengiamuosius darbus, kuriems atlikti staklės turi būti sustabdytos, nuo tų, kuriuos galima atlikti šalia. Kuo daugiau veiksmų atliekama nestabdant staklių, tuo daugiau atlaisvinama jau įsigytos įrangos darbo laiko. Įmonėje, kurioje stakles dažnai tenka perderinti, keli nedideli patobulinimai kartu gali pastebimai padidinti gamybai skirtą laiką.
Automatizavimas gali pailginti produktyviąją paros dalį
Kai procesas tampa stabilus, kitas žingsnis gali būti pasikartojančių operacijų automatizavimas. Pramoniniai ir kolaboraciniai robotai, palečių saugyklos bei „Gantry“ pakrovimo sistemos gali būti naudojami ruošiniams pakrauti ir iškrauti. Tuomet staklės tampa mažiau priklausomos nuo to, ar kiekvieno ciklo pabaigoje šalia yra operatorius.
Didžiausia nauda – tolygesnis gamybos srautas ir daugiau produktyvių valandų. Kai kuriais atvejais automatizuota gamybos celė gali tęsti darbą per pertraukas, tarp pamainų ar dalį nakties. Automatizavimas taip pat gali sutrumpinti laukimo laiką, kai vienas operatorius vienu metu prižiūri kelias stakles.
Tačiau vien roboto įrengimas savaime nereiškia, kad gamyba galės vykti be operatoriaus. Apdirbimo procesas turi būti stabilus, įrankių tarnavimo trukmė – žinoma, o medžiagų tiekimas – pakankamas. Turi būti įmanoma be nuolatinės priežiūros pašalinti drožles, atlikti matavimus ir reaguoti į nuokrypius. Saugos ir kokybės kontrolės priemonės turi būti numatytos nuo pat pradžių. Antraip nestabilaus proceso automatizavimas gali tik paspartinti klaidų atsiradimą ir padidinti jų kainą, užuot didinęs reikalavimus atitinkančios produkcijos gamybos pajėgumus.
Kompetenciją reikia pasitelkti ten, kur ji duoda didžiausią naudą
Automatizavimas nereiškia, kad kvalifikuoti operatoriai pasitraukia iš gamybos. Kai sumažėja pasikartojančių pakrovimo ir iškrovimo darbų, jų laiką galima skirti programavimui, staklių derinimui, kokybės užtikrinimui ir patirties reikalaujantiems patobulinimams.
Lietuvai toks prioritetų pasirinkimas yra svarbus. 2025 m. EBPO ekonomikos apžvalgoje pateikiama JT prognozė, pagal kurią 2022–2050 m. šalies darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės maždaug 30 procentų. Prognozėse visada esama neapibrėžtumo, be kita ko, jas veikia migracija, tačiau ši tendencija rodo, kodėl profesinius įgūdžius reikia panaudoti veiksmingiau. Todėl automatizavimą reikėtų vertinti pagal tai, kiek jis padeda darbuotojams dirbti našiau, o ne vien pagal tai, kiek rankinio darbo minučių jis pakeičia.
Skaičiuokite prieš plėsdami gamyklą
Investuoti į pajėgumų didinimą prasminga tik tada, kai paklausa yra pakankama jiems išnaudoti. Įmonė turi žinoti partijų dydžius, ciklų trukmę, perderinimo dažnį, broko dalį, darbuotojų poreikį ir dabartinių prastovų sąnaudas. Tik tada galima palyginti investiciją su verte, kurią sukuria daugiau reikalavimus atitinkančių detalių, trumpesnis pristatymo laikas ir mažesnis viršvalandžių poreikis.
Didesnės patalpos ar dar vienos staklės vis tiek gali būti tinkamas sprendimas, kai grindų plotas arba staklių skaičius iš tiesų riboja gamybą. Tačiau tokia išvada turėtų būti grindžiama matavimais, o ne nuojauta. Pigiausi pajėgumai dažnai yra tie, kurie gamykloje jau yra ir tik laukia, kol bus išnaudoti.