Lietuvos verslų optimizmas lenkia europines nuotaikas – naudą galima išvysti dar šiemet

13 proc. mažiau tarptautinių verslų nei pernai, planuoja investicijas Europoje 2025-aisiais, rodo naujausios tarptautinės apklausos. Tuo tarpu Lietuvoje neseniai skelbta, kad beveik pusė šalies smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) investicijų atžvilgiu yra optimistiškesni nei pernai. Ar Lietuvos verslai netrukus taps įrodymu, kad geros investicinės galimybės egzistuoja net ir geopolitiškai neramiais laikais? Pasak ekspertų, jei bus tinkamai pasirinktos kryptys, apčiuopiamų rezultatų galima pamatyti dar ir šiemet.

Reklama

Gegužės viduryje tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų įmonė EY paskelbė tyrimą, kuriame apklausė 500 tarptautinių įmonių vadovų, turinčių sprendimų galią dėl investicijų Europoje. Paaiškėjo, kad 59 proc. įmonių per artimiausius 12 mėn. planuoja steigti ar plėsti veiklą Europoje. Kai 2024 m. tokių buvo net 72 proc., o 2023 m. – 67 proc.

Kaip pastebi verslo finansavimo bendrovės „Finpro“ pardavimų vadovas Egidijus Bubelė, šios niūresnės tarptautinės prognozės toli gražu nereiškia, kad verslams sunkesniais laikais yra nebeįmanoma išlaikyti stabilumo.

Priešingai – jei tokiu metu egzistuoja bent šioks toks investicinis optimizmas ir jis pasukamas į tinkamą pusę, atliepiančią šiuolaikinius verslo iššūkius ir tendencijas, tai verslui netgi gali suteikti konkurencinio pranašumo.

Žaliosiosios technologijos ir tvarumas

Pasak E. Bubelės, viena iš realiausių sričių, kur investicinį optimizmą galima išnaudoti ir investavę verslai dar šiemet galėtų tikėtis apčiuopiamos grąžos, yra žaliosios technologijos bei tvarumas. Mat, pavyzdžiui, ir pati ES per įvairius fondus dar ne vieniems metams į priekį yra numačiusi šimtus milijonų eurų aplinkosauginiams projektams finansuoti.

„Investuotojai ir finansuotojai visada labai teigiamai žvelgia į tvarius projektus ir įmones, tikėdamiesi konkurencingos ar net didesnės nei rinkos grąžos. Na, o pačiai įmonei būti tvariai, kai aplink egzistuoja daug tvarumą remiančių fondų, yra nesunku. Štai, pavyzdžiui, per Europos Komisijos „Inovacijų fondą“ 2020–2030 m. iš viso buvo numatyta skirti apie 40 mlrd. eurų pažangiausiems dekarbonizacijos projektams ir tai yra tik vienas iš daugelio galimų pavyzdžių.

Tokie fondų dydžiai ar pačios investuotojų nuotaikos – puikus pagrindimas, kodėl Europos SVV, tame tarpe ir Lietuvos, planuodamos investicijas, šiuo metu turėtų teikti prioritetą būtent žaliosiosioms technologijoms ir tvarumui“, – įsitikinęs jis.

Skaitmenizacija ir automatizavimas

2025 m. balandžio mėnesi OECD paskelbė naujausią „SVV skaitmeninimas siekiant konkurencingumo“ ataskaitą, kurioje buvo apklausta daugiau nei 1000 SVV iš dešimties skirtingų šalių.

Remiantis ataskaita, tik maždaug trečdalis SVV šiuo metu naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, tačiau net 47 proc. jau įdiegusių skaitmeninius įrankius padidino vietinius pardavimus, 41 proc. išplėtė klientų pasiekiamumą, o 40 proc. pagerino produktyvumą per automatizavimą. Rekordinis verslo paskolų augimas Lietuvoje lėtėja, pozityviausi ženklai – Estijoje

Tokios ataskaitos pasak E. Bubelės, rodo, kad skaitmenizacijos srityje taip pat yra milžiniškas ir iki galo neišnaudotas potencialas, kurį nieko nelaukdami galėtų realizuoti Lietuvos verslai, taip gaudami greitą grąžą.

„Technologijoms sparčiai tobulėjant, investicijos į skaitmenines technologijas – nuo el. parduotuvių iki CRM ar apskaitos sistemų – yra ne rekomendacija, o būtinybė verslams, kurie nori greitai ir galbūt dar šiemet gauti apčiuopiamos grąžos. Jeigu remtumėmės pastarųjų metų praktika, aiškiai pamatytumėm, kad skaitmenizuotas verslas žymiai lengviau plečiasi, yra atsparesnis žmogiškoms klaidoms ir pasiekia kur kas platesnę auditoriją“, – tvirtina E. Bubelė.

Talentų ugdymas ir komandos stiprinimas

2024 m. rudenį „Gallup“ ir „Workhuman“ tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 3500 darbuotojų, atskleidė, kad tie, kurie gauna aukštos kokybės pripažinimą, yra 45 proc. mažiau linkę palikti organizaciją po dvejų metų. Be to, jie 65 proc. mažiau linkę aktyviai ieškoti naujo darbo, palyginti su tais, kurie gauna žemesnės kokybės pripažinimą.

Pasak eksperto, tokios rinkos tendencijos parodo, kad investicijos į talentų ugdymą bei komandos stiprinimą šiuo metu irgi galėtų būti vienos iš naudingiausių investicinį optimizmą turintiems verslams, norintiems greitos grąžos. Kas penktam neužtenka lėšų būsto remontui

Lietuvos SVV, kurie rodo didelį pasitikėjimą augimu, anot jo, turėtų aiškiai suprasti, kad investicijos į darbuotojus gali atnešti apčiuopiamą grąžą net ir vos po kelių mėnesių, mat jos yra skirtos ne tik kurti ryšį su darbuotojais, bet ir pasiųsti visai rinkai bei potencialiems partneriams signalą apie įmonės planuojamą ilgalaikį augimą, stabilumą bei brandumą. Lietuvos darbo rinka 2024-aisiais

„Į talentų ugdymą ir komandos stiprinimą dabar nusprendusios investuoti įmonės tikrai galėtų dar šiemet tikėtis gauti apčiuopiamos naudos vien dėl to, kad laikai keičiasi ir bet kuris finansuotojas ar investuotojas dabar ne tik dairosi po finansines įmonių ataskaitas, bet ir palankiau įvertina įmones, kurios turi gerą reputaciją, augantį kolektyvą, daugiau kvalifikuotų darbuotojų, mažesnę darbuotojų kaitą. Tai labai aiškiai parodo, jog įmonės planai nėra paremti tik tai šia diena ir į tokią įmonę investuoti – perspektyvu. Juk ne paslaptis, kad visiems partneriams svarbiausias dalykas ir yra matyti bent šiokias tokias perspektyvas į ateitį“, – sako E. Bubelė. Rugsėjo kriptovaliutų rinkos apžvalga

Europos Komisijos 2025 m. pavasario ekonominės prognozės numatė, kad 2025 m. realusis BVP Europos Sąjungoje augs 1,1 proc., o euro zonoje – 0,9 proc. Prognozuojama, kad 2026 m. augimas ES paspartės iki 1,5 proc., euro zonoje – iki 1,4 proc. Pasak eksperto, ar tokios prognozės išsipildys būtent ir priklausys nuo to, kiek verslai čia ir dabar bus drąsūs bei pasirengę augti atsakingai, tikslingai, ilgalaikėje perspektyvoje.

Kodėl Lietuvos vartotojų optimizmas – didžiausias Europos Sąjungoje?