Lūžis: už tvarumą vartotojai jau linkę mokėti daugiau

Milda Degutienė, „Lietuvos draudimo“ tvarumo vadovė

Reklama

2024 m. konsultacijų ir audito paslaugų bendrovės PwC atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad net 85% pasaulio vartotojų jaučia klimato kaitos poveikį kasdienybėje. Remiantis tyrimo rezultatais, 8 iš 10 vartotojų yra pasirengę už prekę mokėti vidutiniškai 10% daugiau, jei ji būtų pagaminta aplinkai ir bendruomenei tvariu būdu.

Tyrimo rengėjai atkreipė dėmesį, kad nors vartotojai vis labiau jaučia infliacijos ir kylančių būtiniausių prekių, tokių kaip maisto produktai, kainų spaudimą, tačiau šiame kontekste jie vis tiek teikia pirmenybę tvariai pagamintiems ir tiekiamiems produktams. Todėl įmonės, norėdamos pritraukti ir išlaikyti vartotojus, turi balansuoti tarp prieinamumo ir poveikio aplinkai.

Panašią tendenciją patvirtina ir „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas – 67% šalies gyventojų teigia, jog įmonių pastangos mažinti poveikį aplinkai turėtų pozityvios įtakos renkantis jų produktus ar paslaugas. Be to, reikšminga dalis gyventojų stengiasi atsižvelgti į tvarumo aspektus rinkdamiesi produktus ar paslaugas (84%), ir tik nedidelė dalis (13%) tvarumo nelaiko svarbiu pasirinkimo kriterijumi.

Šių skirtingos imties ir skirtingose lokacijose atliktų tyrimų rezultatai patvirtina reikšmingą dalyką − pastaraisiais metais tvarumas atsikratė nišinės temos etiketės ir tapo vis dažniau aptariamu klausimu tiek verslo realybėje, tiek žmonių kasdieniuose pasirinkimuose ir vartojimo įpročiuose. Rekordinis verslo paskolų augimas Lietuvoje lėtėja, pozityviausi ženklai – Estijoje

Šiandien gyventojai, ir ypatingai jaunesnioji karta nuo 18 iki 25 m. amžiaus jau nebevertina tvarumo kaip papildomo privalumo – tai tampa natūraliu lūkesčiu paslaugos teikėjui ar prekės gamintojui. Tačiau labai svarbu pažymėti, kad vartotojai dažniausiai renkasi prekes ar paslaugas iš tų įmonių, kurių atsakingas požiūris yra akivaizdus ir lengvai pastebimas – kuomet nereikia gaišti laiko bandant išsiaiškinti, kokie yra tvarumo žingsniai, ar papildomai tikrinti informacijos.

Analizuojant tyrimo rezultatus galima matyti, kad dauguma vartotojų (60%) savo nuomonę formuoja remdamiesi tuo, ką yra girdėję anksčiau arba ką mato tiesiogiai, pavyzdžiui, ant produkto pakuotės ar paslaugos pristatyme. 1 iš 10 vartotojų skiria laiko ir sąmoningai ieško informacijos apie įmonių tvarumo iniciatyvas. Jau daugiau nei pusė lietuvių išbandė savitarnos kasas

Tai yra aiški žinia verslui − tvarumas turi būti ne pavienė iniciatyva, o natūralus būdas veikti, aiškiai komunikuojamas ir pagrįstas realiais veiksmais. Jei atsakingas požiūris neturi aiškiai išreikštos žinios, tikėtina, kad jo įtaka vartotojo pasirinkimui stipriai sumažės, nes prekių ženklų komunikacijos triukšme vartotojas visų pirma išgirs ar pamatys pačius ryškiausius ir aiškiai iškomunikuotus pavyzdžius.

Atsigaunančios Estijos impulsas lėtėjančiai Baltijos šalių verslo paskolų dinamikai

Ši kryptis dera ir su platesnėmis Europos tendencijomis. Tvarumas čia jau nebėra pasirinkimas – jis tampa teisine prievole daugeliui sektorių įmonių. Pašto sektoriaus lūžis

Naujoji tvarumo atskaitomybės direktyva (CSRD) įpareigoja organizacijas viešai skelbti informaciją apie jų poveikį aplinkai. O Europos Sąjungos „Žaliasis kursas“ – ilgalaikė strategija, siekianti iki 2050 m. paversti Europą pirmuoju klimatui neutraliu žemynu – numato esminius pokyčius visose ekonomikos srityse, nuo energetikos iki pramonės. Tai dar labiau paskatins įvairių sričių verslus veikti aktyviau, skaidriau ir nuosekliau įgyvendinant savo tvarumo tikslus. Kaip versle įdiegti tvarumo principus?