Mokslinių tyrimų finansavimas auga: įmonės drąsiau investuoja į inovacijas ir technologinę plėtrą

Lietuvos įmonės keičia požiūrį į riziką – moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra tampa nebe išimtimi, o strategine būtinybe. Nacionalinio plėtros banko ILTE duomenys rodo ryškų posūkį: susidomėjimas MTEPI finansavimu per metus išaugo kartais, o paskolų apimtys pasiekė rekordinius skaičius.

Reklama

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius nacionalinio plėtros banko ILTE pasirašytų paskolos „Perspektyva“ sutarčių vertė siekė beveik 23 mln. eurų – tris kartus daugiau nei tą patį laikotarpį pernai. Aktyviausiai finansavimo ieškojo dirbtinio intelekto, biotechnologijų ir kibernetinio saugumo sektoriuose veikiančios įmonės.

Inovacijos tampa strategija, o ne rizika

LR Finansų ministerijos duomenimis, per visą ES investicijų dvidešimtmetį skirta net 660 mln. eurų moksliniam potencialui stiprinti: startuoliams, mokslo inovacijoms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai .

Tam įtaką daro projektinio finansavimo programos, rizikos kapitalo investicijos bei ILTE teikiami finansavimo sprendimai tiek pradedantiesiems, tiek jau įsitvirtinusiems verslams.

„Tokio finansavimo tikslas – skatinti įmones investuoti į technologinę pažangą, kurti didesnę pridėtinę vertę ir stiprinti savo konkurencingumą tiek Lietuvos, tiek pasaulio rinkose“, – teigia Giedrė Gečiauskienė, ILTE klientų finansavimo tarnybos vadovė.

Pasak ILTE atstovės, palankesnės finansavimo sąlygos leidžia įmonėms drąsiau imtis sudėtingesnių projektų, kurių rezultatai atsiskleidžia tik po kelerių metų.

Sutarčių vertė išaugo tris kartus

Įmonės vis aktyviau imasi mokslinių ir pramoninių tyrimų bei inovacijų kūrimo veiklų – Lietuvos inovacijų ir technologijų ekosistemoje išpopuliarėjo ILTE paskolos „Perspektyva“.

„Matome aiškią tendenciją, kad įmonės, kurios dar prieš kelerius metus dvejojo dėl rizikos skolintis, dabar aktyviai konsultuojasi, teikia paraiškas ir bendradarbiauja su mokslininkais. Ypač aktyvūs biotechnologijų, farmacijos, pažangiųjų medžiagų, lazerių technologijų, IT ir dirbtinio intelekto sektoriai“, – pažymi ji.

Vis dažniau paraiškas teikia ne tik startuoliai, bet ir rinkoje įsitvirtinusios įmonės, kurios inovacijas integruoja į kasdienes veiklas. Anot G. Gečiauskienės, tai rodo inovacijų brandos augimą – nuo vienkartinių projektų pereinama prie nuoseklių, strategiškai planuojamų sprendimų.

„Siūlome palankias sąlygas, žemą palūkanų normą, tačiau siekiant gauti tokio tipo finansavimą, nuolat primename savo būsimiems klientams, jog projektas turi būti save išlaikantis ir gebantis aptarnauti savo paskolą. Gebėjimas pademonstruoti finansinę projekto perspektyvą ir galvojimas apie komercializaciją yra vienas esminių reikalavimų paraiškai patvirtinti”, – primena G. Gečiauskienė.

Finansinis palaikymas leidžia inovacijoms bręsti

Kauno technologijos universiteto profesorė Irena Pekarskienė pabrėžia, kad pramoniniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra yra vienas svarbiausių tvaraus ekonomikos augimo veiksnių. Aktyvi NT rinka įrodo – lietuviai būstą renkasi drąsiau

„Būtent inovacijų veiksniai lemia ilgalaikį produktyvumo didėjimą – jie jungia fundamentinius mokslinius tyrimus ir praktines technologines naujoves“, – aiškina profesorė.

Profesorė išskiria didžiausią potencialą dirbtinio intelekto, biotechnologijų, žaliųjų technologijų, lazerių ir kibernetinio saugumo srityse, kur Lietuva jau turi tvirtus tarptautinius pagrindus. Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis proveržis neįmanomas be finansinių sprendimų, leidžiančių inovacijoms bręsti 10 – 15 metų.

Nuo laboratorijos iki produkto: konkretūs pavyzdžiai

UAB „Nando“, kurianti inovatyvius mikrobiologinius produktus, kreipėsi dėl paskolos „Perspektyva“ ir gavo daugiau nei 1,5 mln eurų finansavimą. Bręstanti Lietuvos investavimo kultūra

„Be šio finansavimo projektas būtų vykęs gerokai lėčiau ir su didesne finansine rizika, nes įmonės veikla reikalauja didelių investicijų į tyrimų infrastruktūrą, medžiagas, mokslininkų ir technologų komandą. Tikimės, kad projektas turės apčiuopiamą naudą įmonės augimui, didins MTEPI pajėgumus“, – teigia Jonas Ingnatavičius, „Nando“ inovacijų vadovas.

Įmonės teigimu, tokie finansavimo sprendimai suteikia galimybę greičiau pareiti nuo laboratorinių tyrimų prie realaus produkto kūrimo. Milijonų vertės galimybės JAV rinkoje

Skaitmeninė žaidimų platforma „Eneba“ pasinaudojo 10 mln. eurų ILTE paskola „Perspektyva“ plėsti žaidėjų ekosistemą ir užimti lyderio poziciją mobiliųjų žaidimų rinkoje. Įmonės bendraįkūrėjų teigimu, tokio pobūdžio finansiniai įrankiai suteikia verslui būtiną pagreitį inovacijoms.

„Valstybė čia prisideda prie drąsios privataus kapitalo plėtros ir užtikrina, kad tokio kalibro DI ir MTEPI projektai liktų kurti Lietuvoje“, – sako Vytis Uogintas.

Jam antrina ir Žygimantas Mikšta. „Tai kelia kartelę startuoliams, verčia galvoti apie technologinį gylį ir intelektinę nuosavybę. Kartu siunčiama ir labai aiški žinutė: čia galime taikytis į vienaragius ir dar daugiau“, – pažymi jis.

Ilgalaikis poveikis šalies konkurencingumui

Augančios investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą keičia Lietuvos ekonomikos struktūrą: didėja žmogiškojo kapitalo kokybė, auga aukštos pridėtinės vertės produktų dalis eksporte, stiprėja šalies reputacija technologijų srityje. „EMBank” uždarbis 2024 m. pirmąjį pusmetį augo daugiau nei 50 proc.

Per kelerius metus „Perspektyva“ išaugo į aktyvų ir plačiai naudojamą MTEPI projektų finansavimo įrankį. „Portfelio vertės bei paraiškų skaičiaus šuolis rodo tiek augantį verslo susidomėjimą valstybės finansinėmis priemonėmis, tiek didėjančią inovacijų finansavimo paklausą“, – apibendrina G. Gečiauskienė.

Aeronautikos srityje veikiančios Šiaulių bendrovės jungiasi į klasterį