Paskelbta
7 mėnesiai prieš-
Investavimo kultūra Lietuvoje tvirtėja – vis daugiau gyventojų renkasi kryptingai kaupti ilgalaikiams tikslams, o į investicijas žiūri kaip į įprastą finansinio planavimo dalį, rodo „Luminor“ banko duomenys. Kas lėmė šį pokytį ir kokie pokyčiai laukia, pasakoja „Luminor Investor“ produkto vadovas Paulius Pupininkas.
Pastaraisiais metais investavimas Lietuvoje tapo ne tik prieinamesnis, bet ir įprastesnis – vis daugiau žmonių įtraukia jį į savo kasdienius finansinius planus. 2024 m. aktyvių vertybinių popierių sąskaitų skaičius augo daugiau nei 10 proc., o investicinių sandorių skaičius – dar sparčiau. Ši tendencija išliko stabili ir 2025 m. pradžioje, nepaisant padidėjusio rinkų neapibrėžtumo.
Pasak P. Pupininko, tai rodo, kad investavimas tampa nuosekliu įpročiu, o ne trumpalaike reakcija į ekonominius svyravimus.
„Vis daugiau gyventojų renkasi ilgalaikes strategijas – investuoja pensijai, vaikų ateičiai ar finansiniam saugumui. Ypač aktyvūs jaunesni investuotojai, kurie dažnai pradeda nuo mažesnių sumų, bet investuoja reguliariai ir domisi ETF (biržoje prekiaujamais fondais) bei akcijomis kaip pagrindinėmis priemonėmis savo tikslams pasiekti“, – teigia P. Pupininkas.
Auga finansinis raštingumas
Pasak eksperto, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl daugėja investuojančių žmonių – augantis finansinis raštingumas. Gyventojai geriau supranta, kaip veikia finansų rinkos, ir ieško būdų, kaip apsaugoti ar auginti savo santaupas. Ypač populiarėja investavimas į biržoje prekiaujamus fondus ir pavienes akcijas – tai leidžia diversifikuoti portfelį, išlaikyti lankstumą ir patiems priimti sprendimus.
„Matome, kad klientai vis dažniau renkasi savarankišką investavimą – analizuoja rinkas, domisi sektoriais, ieško teminių investavimo galimybių, tokių kaip tvarumas ar technologijų augimas“, – sako P. Pupininkas.
Toks elgsenos modelis ypač būdingas jaunesnio amžiaus investuotojams, kurie dažniau pradeda nuo nedidelių sumų, bet investuoja reguliariai ir sistemingai. Tuo tarpu labiau patyrę investuotojai linkę vykdyti didesnės apimties sandorius, tačiau taip pat siekia efektyviau valdyti su investavimu susijusias išlaidas. Investicinė sąskaita
Nuo liepos 1 d. – paprastesnis investavimas
Atsižvelgdamas į šiuos pokyčius, nuo 2025 m. liepos 1 d. „Luminor“ bankas atnaujina savo investavimo paslaugų kainodarą. Pokyčių esmė – paprastesnė struktūra ir daugiau lankstumo klientui. Vietoje skirtingų mokesčių priklausomai nuo biržos ar regiono, įvedama aiškesnė sistema, leidžianti investuotojui pasirinkti jam tinkamiausią modelį. Nuo šiol investuotojai, atsižvelgę į savo investavimo įpročius ir investuojamas sumas, galės pasirinkti jiems tinkamą mokesčių planą: Bazinį ar Pasirenkamąjį. Studentams, norintiems papildomai užsidirbti, siūlo studijų finansavimą ir kitas naudas
Pavyzdžiui, investuojant į JAV biržose kotiruojamas akcijas ar ETF, minimalus prekybos mokestis gali siekti vos 2 JAV dolerius, o procentinis tarifas nuo 0,08 proc., Europos biržose – nuo 3 eurų. Tai reikšmingas pokytis, ypač tiems, kurie investuoja mažesnes sumas ir iki šiol susidurdavo su fiksuotais, santykinai dideliais mokesčiais. „EMBank” uždarbis 2024 m. pirmąjį pusmetį augo daugiau nei 50 proc.
„Didžiausia kliūtis pradedančiajam investuotojui dažnai būna ne žinių trūkumas, o neproporcingai dideli kaštai. Todėl siekėme sukurti sistemą, kuri būtų aiški, lanksti ir pritaikoma pagal investavimo įpročius. Ji investuotojams suteiks galimybę pasirinkti tinkamiausią paslaugų apmokėjimo būdą, atsižvelgiant į asmeninius investavimo įpročius ir veiklos intensyvumą. Toks lankstumas leidžia efektyviau valdyti portfelius nepriklausomai nuo patirties ir investuojamos sumos“, – pažymi P. Pupininkas. Šiaulių banko pensijų ir investiciniai fondai koinvestuos su „Invalda INVL“ grupe
Eksperto teigimu, tai dar vienas žingsnis link brandesnės investavimo kultūros Lietuvoje, kurioje finansinis planavimas tampa vis svarbesne kasdienio gyvenimo dalimi. Kartu jis primena, kad investavimas visada susijęs su rizika, todėl svarbu sprendimus priimti atsakingai, remiantis žiniomis ir apgalvotu vertinimu. Aktyvi NT rinka įrodo – lietuviai būstą renkasi drąsiau
3 žingsniai, kaip išsikelti finansinius Naujųjų metų tikslus
Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje ateinančiais metais
Pokyčiai pensijų sistemoje – palanki terpė sukčiams: ką svarbu žinoti?
„ChatGPT“ finansiniai patarimai: kuo tikėti ir kuo ne?
Kainas lemia konkurencija, o ne valiuta: verslas tai suprato dar prieš dešimtmetį
Tyrimas: kas penktam Lietuvos gyventojui santaupų užtektų tik dvejiems mėnesiams
Būstas gali tapti dar labiau neprieinamas: įperkamumas jau siekia Stokholmo, Londono ir Paryžiaus lygį
Portfelinės garantijos didins finansavimo prieinamumą: verslui galės suteikti beveik 600 mln. eurų paskolų
Kaip parduoti būstą su paskola: ekspertės patarimai


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Pigu.lt daugeliui lietuvių yra tapęs beveik buitiniu žodžiu. Kažkur tarp „užsisakyti internetu“ ir „pažiūrėk, gal Piguj pigiau“. Tai nebe tik...
Yra įmonių, kurios garsiai pasakoja savo istoriją. Ir yra tokių, kurios ilgą laiką renkasi tylą. „Tesonet“ ilgus metus priklausė antrajai...
Reklama
Reklama
Reklama
Ekstruzinio polistireno klijavimas dažnai atrodo kaip techninė smulkmena bendrame šiltinimo procese. Plokštės juk tvirtos, lygios, atsparios drėgmei. Atrodytų, kas čia...
Vinilinės grindys dažnai pasirenkamos ne dėl mados, o dėl ramybės. Jos nebijo drėgmės, atrodo tvarkingai ir leidžia gyventi be nuolatinio...
Betonuojamos grindys dažnai suvokiamos kaip techninis etapas, kurį tiesiog reikia „padaryti“. Tačiau būtent čia vėliau gimsta dauguma problemų: nelygumai, įtrūkimai,...
Nelygios grindys retai atrodo kaip didelė problema iš pradžių. Kol nepradedama kloti laminato, plytelių ar net paprasto kilimo. Tada paaiškėja,...
Laminuotos grindys dažnai atrodo kaip paprastas sprendimas: greitai paklojamos, vizualiai tvarkingos, nereikalaujančios sudėtingos priežiūros. Tačiau po jomis slypi sluoksnis, kuris...