Pasaulio ekonomika ir toliau po truputį auga – sumažėjusią prekių paklausą kompensuoja paslaugų sektoriaus augimas

Ekonomisto komentaras. Mārtiņš Āboliņš.

Reklama

Nors ir patirdama daug išbandymų, pasaulio ekonomika ir toliau auga. Euro zonos ekonomika išgyveno nedidelį nuosmukį – du ketvirčius iš eilės BVP mažėjo 0,1 proc., tačiau Europai pavyko išvengti energetikos krizės, o nuo 2022 m. vasaros pabaigos energijos kainos gerokai nukrito. Šie metai Europos ekonomikai taip pat prasidėjo geriau, nei tikėtasi, ir, palyginti su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, 2023 m. I ketvirtį euro zonos BVP pakilo 1,3 proc. Menkesnę prekių paklausą ir mažėjantį skolinimąsi sėkmingai kompensavo spartus paslaugų sektoriaus augimas, o nuo 2022 m. rudens pagerėjo euro zonos ir JAV ekonomikos augimo prognozės.

Infliacija mažėja, tačiau išlieka gana aukšta, o kainos dar nekrinta. Nuo 2022 m. gegužės pasaulinės žaliavų kainos pradėjo mažėti, gamyba išgyvena nuosmukį, nes baigėsi pandemijos laikotarpiu smarkiai išaugusi prekių paklausa, o pasaulinės logistikos sąnaudos labai sumažėjo. Be to, baigė galioti COVID-19 paramos priemonės, o ekonomikoje pradedamos jausti centrinių bankų pastangos riboti infliaciją. Dėl to pamažėjo spaudimas žaliavų kainoms, tačiau apskritai infliacija tiek Baltijos šalyse, tiek euro zonoje tebėra per aukšta. Daugumos paslaugų kainos ir toliau kyla, o kiek atpigusios žaliavos dar nepaskatino mažinti prekių ar maisto kainų.

Palūkanų normų didinimo ciklas artėja prie pabaigos, tačiau tikėtis, kad palūkanų normos greitai sumažės, dar per anksti. Nors centriniai bankai siunčia prieštaringus signalus, finansų rinkos tikisi, kad palūkanų normos tiek JAV, tiek euro zonoje bus sumažintos jau 2023 m. pabaigoje ar 2024 m. pirmoje pusėje. Artimiausiu metu infliacija neabejotinai ir toliau mažės, tačiau net ir smarkiai susitraukusi infliacija nereiškia, kad problemos dėl jos baigėsi. Didėjanti geopolitinė įtampa tarp JAV ir Kinijos lemia labiau protekcionistinę ekonomikos politiką Vakaruose, nedarbo lygis yra rekordiškai žemas, o daugelyje sektorių trūksta darbuotojų. Be to, norint pasiekti klimato kaitos tikslų, artimiausiais dešimtmečiais reikės itin daug investuoti į ekonomikos pertvarką, todėl makroekonominė aplinka gali būti dar labiau linkusi į infliacijos augimą.

2023 m. Baltijos šalyse prasidėjo nežymiu ekonomikos nuosmukiu. Palyginti su ankstesniais metais, 2023 m. I ketvirtį Latvijos BVP padidėjo 0,8 proc., o Lietuvoje ir Estijoje BVP atitinkamai sumažėjo 3,2 ir 2,5 proc. Per pandemiją vyravusi didelė visų rūšių prekių paklausa nuslopo, gamyba ir tiekimo grandinės vėl pradėjo normaliai funkcionuoti. Tačiau tuo pat metu aukšta infliacija, sumažėjusi perkamoji galia ir dėl to padidėjusios palūkanų normos smarkiai atvėsino būsto rinkas Vokietijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Dėl to sumažėjo eksporto paklausa. Tiesa, spartus augimas ir toliau stebimas paslaugų sektoriuje – 2023 m. I ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, Baltijos šalių paslaugų eksportas padidėjo apie 15 proc. IT ir verslo paslaugų eksportas jau ilgą laiką yra viena sparčiausiai augančių Baltijos šalių pramonės šakų, o turizmo, pramogų ir restoranų pramonė atsigauna po COVID-19 pandemijos, nors užsienio turistų skaičius Baltijos šalyse vis dar mažesnis nei 2019 m.

Didėjančios palūkanų normos sulėtino būsto rinką ir skolinimąsi. Sparčiai kylančios palūkanų normos nuo 2022 m. pavasario vis labiau veikia būsto rinką ir statybas Baltijos šalyse. Nuo 2022 m. vidurio naujai išduotų būsto paskolų mastas Baltijos šalyse sumažėjo 15–30 proc. Padidėjusios palūkanų normos pablogino būsto įperkamumą ir sumažino nekilnojamojo turto sandorių skaičių, tačiau paskolų mokėjimo tvarka Baltijos šalyse išlieka gera, o pradelstų paskolų dalis nedidelė. Dėl to būsto kainos Baltijos šalyse 2022 m. išaugo vidutiniškai 20 proc., nors pastaraisiais mėnesiais daugėja ženklų, kad kainos stabilizavosi ir bent jau šiuo metu nebeauga.

Infliacija Baltijos šalyse sparčiai mažėja, tačiau poveikis kainoms išlieka didelis. Sparčiausio vartotojų kainų augimo laikotarpis baigėsi ir infliacija Baltijos šalyse sumažėjo nuo beveik 20 proc. metų pradžioje iki šiek tiek daugiau nei 10 proc. gegužę. Pagrindinis klausimas dabar – kada ir ar apskritai pradės mažėti maisto produktų kainos, kurios 2023 m. toliau augo, nors mažėjo neperdirbtų maisto produktų ir energijos kainos pasaulinėse rinkose. Per pastaruosius dvejus metus maisto kainos Baltijos šalyse kilo daug sparčiau nei kitur Europoje ar pasaulyje. Normalizuojantis energijos išteklių kainoms, galimas ir platesnio masto maisto kainų mažėjimas. Su maistu ir energija nesusijusios kainos Baltijos šalyse ir toliau auga daugiau kaip 10 proc. per metus, o tai rodo, kad infliacija nebėra susijusi tik su išorės sąnaudų veiksniais, ir kyla rizika, kad ji gali tapti nuolatinė. Vidutinis darbo užmokestis Baltijos šalyse 2023 m. I ketvirtį, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 12–13 proc.

Mažai tikėtina, kad 2023 m. Baltijos regiono ekonomika augs. Praėjusią žiemą Baltijos regionui pavyko išvengti blogiausių energetikos krizės scenarijų, o energijos kainos gerokai sumažėjo. Tačiau padėtis ekonomikoje tebėra labai neapibrėžta. Balandį ir gegužę ekonominės nuotaikos Baltijos šalyse vėl suprastėjo, gamybos paklausa išlieka silpna, o gamybos apimtis greičiausiai mažės iki metų pabaigos. Be to, didelė infliacija sumenkino namų ūkių perkamąją galią ir, nepaisant sparčiai didėjančio darbo užmokesčio, mažmeninės prekybos apimtis šiek tiek traukiasi. Vidutinė metinė infliacija Baltijos šalyse 2023 m. antrą pusmetį gali būti 9–9,5 proc., o namų ūkių perkamoji galia vėl pradės augti, tačiau tikėtina, kad apskritai 2023 m. BVP šiek tiek sumažės. 2024 m. Baltijos regione tikėtinas teigiamas augimas. Tam įtakos turės ir atsigaunanti pramonė, ir didelės ES fondų investicijos, kurios ateinančiais metais bus nukreiptos į Baltijos šalių ekonomiką.

Ekonominės prognozės išlieka rizikingos. Karas Ukrainoje tęsiasi, infliacija išlieka aukšta, o sparčiai kylančios palūkanų normos atvėsino būsto rinką.

Infliacija tebėra per aukšta, o be reikšmingų pokyčių ekonomikoje centriniai bankai gali neskubėti mažinti palūkanų normų. Todėl gali tekti ilgam susitaikyti su 3,5–4 proc. EURIBOR palūkanų normomis. Be to, finansų rinkos vis dar signalizuoja apie didelę recesijos riziką ateinančiais metais. Pastaruoju metu JAV bankų sektoriuje kilusios problemos yra signalas, kad greitas palūkanų normų didinimas gali kelti riziką finansiniam stabilumui. Be to, Kinijos ekonomika atsigauna lėčiau, negu tikėtasi, Europoje nerimą kelia didelis kai kurių šalių skolos lygis, o, nepaisant labai sumažėjusių energijos kainų, nuo balandžio verslo nuotaikos euro zonoje vėl šiek tiek suprastėjo.