Antrasis 2024 m. mėnuo Šiaurės Europoje pasižymėjo energetiniu novatoriškumu bei ambicingumu: Baltijos šalys svarsto trijų šalių elektros biržą sujungti į vieną, stabilesnę ir pajėgesnę biržą, o Estija dalinasi idėjomis kurti „Estlink 3” – naują papildomą 700 MW galios jungtį su Suomija. Tuo tarpu Vokietija prisiima tarpininko vaidmenį tarp Šiaurės ir Pietų Europos, taip siekdama užsitikrinti energetinį ir ekonominį stabilumą, bei palankią aplinką žaliajai energetikai.
Reklama
„Šiaurės šalys, įskaitant ir Baltijos šalis, laikosi pirmaujančių pozicijų atsinaujinančiosios energijos inovacijų srityje. Puoselėdamos bendradarbiavimą, Šiaurės šalys patenkina savo energijos poreikius ir užima svarbią vietą ES energetikos srityje“, – sako atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius“ Didmeninės prekybos skyriaus vadovas Povilas Emilis Čėsna. – „Žengiant į ateitį, visų suinteresuotųjų šalių bendros pastangos bus labai svarbios, paverčiant vizijas realybe ir galiausiai kuriant tvarią bei tarpusavyje susietą energetikos ateitį.“
Vienas svarbesnių vasario projektų, kaustantis dėmesį ir turintis potencialo didinti regiono aplinkos tvarumą, energetinį saugumą ir atverti kelią ekologiškesnei ateičiai – tai „Estlink 3“ – 700 MW galios povandeninė elektros jungtis, jungsianti Estiją ir Suomiją, šalia jau esamų jungčių „Estlink 1“ ir „Estlink 2“, kurių bendra suminė galia yra 1 GW. „Tai galėtų padėti visų trijų Baltijos šalių vartotojams nustatyti prieinamesnes elektros energijos kainas, be to, užtikrintų tvaresnę ateitį regione“, – pastebi P. E. Čėsna.
Tektoninės Europos jungtys keičia vietą
Praėjus 35 metams nuo nepriklausomybės atgavimo, Baltijos šalys 2025-aisiais pagaliau ketina prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų. Šalia to, Baltijos šalys linksta link vieningesnės elektros energijos rinkos, siūlydamos sujungti tris atskiras biržas į bendrą, tvirtą biržą. „Šiuo strateginiu žingsniu siekiama padidinti rinkos likvidumą, konkurencingumą ir galiausiai – regiono energetinį saugumą bei autonomiją“, – sako energetikos ekspertas.
Pasak jo, Baltijos šalių pokyčių sėkmei įtakos turės ir Vokietijos „Suedlink” elektros perdavimo linija. Tai svarbus infrastruktūros projektas, kuriuo siekiama sujungti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius Šiaurėje ir pramonės centrus Pietuose. Ši iniciatyva, kurią planuojama užbaigti iki 2028 m., rodo Vokietijos siekį įtvirtinti atsinaujinančiosios energijos pozicijas, palengvinti sklandų žaliosios energijos perdavimą tarp regionų ir reikšmingai spręsti nulinės taršos klausimą.
„Visi šie pokyčiai svarbūs, siekiant atverti naujas galimybes sudaryti elektros energijos pirkimo sutartis (angl. PPAs), ypač skirtas stambiems pramoniniams vartotojams. Didesnis jungiamumas su kaimyninėmis šalimis skatina sparčiai diegti atsinaujinančiosios energijos projektus, didinti rinkos plėtrą ir konkurencingumą“,– sako „Green Genius“ atstovas. Tačiau jis taip pat pažymi, kad šiems planams įgyvendinti reikia bendradarbiavimo ir koordinuoto požiūrio, o vyriausybių parama turės lemiamą vaidmenį. Taip pat, tokios iniciatyvos, kaip skirtumo sutarčių aukcionai (angl. Contracts For Difference – CFDs), yra labai svarbios siekiant išlaikyti šį pagreitį.