Verslą Jungtinėje Karalystėje galima pradėti ir už 100 svarų, bet teisininkė įspėja – klaidos kainuoja brangiai

Jungtinė Karalystė išlieka viena patraukliausių krypčių Lietuvos verslams, siekiantiems tarptautinės plėtros. Nors verslo aplinka reikalauja nemažai pasirengimo, ši rinka vis dar suteikia daug galimybių tiek mažoms, tiek vidutinėms įmonėms, sako Jungtinės Karalystės imigracijos bei verslo teisės ekspertė Simona Ovčarikė. Tiesa, tinkamai neįvertinus specifinių rinkos niuansų, skaudžiai nudegti galima jau pirmaisiais mėnesiais.

Reklama

Lietuvos prekybos rūmų Jungtinėje Karalystėje (LCCUK) prezidentė Laura Budrienė teigia, kad Lietuvos įmonės turi didelį potencialą augti ar plėsti savo veiklą Jungtinėje Karalystėje, tačiau dažnai joms trūksta aiškios ir patikimos informacijos apie vienos svarbiausių pasaulio rinkų niuansus.

Laura Budrienė

„Tiek pradedantys, tiek jau veiklą užsienyje vykdantys Lietuvos verslai susiduria su sudėtinga reguliacine ar teisine verslo aplinka, todėl svarbu įmonėms suteikti ne tik žinių, leidžiančių išvengti brangiai kainuojančių klaidų, bet ir užmegzti svarbius kontaktus prieš žengiant pirmuosius žingsnius į šią šalį“, – sako L. Budrienė.

Šiam tikslui su Lietuva susijusius verslus Jungtinėje Karalystėje vienijanti LCCUK pristatė iniciatyvą „Business Hub“ – organizacija Lietuvos verslo atstovams kas mėnesį vykdo nuotolinius mokymus, kurių metu ekspertai suteikia praktinių žinių sėkmingai verslo pradžiai Jungtinėje Karalystėje.

Pirmieji žingsniai

LCCUK narės „Fortis Legal Advisory“ teisininkė S. Ovčarikė pasakoja, kad formalus įmonės steigimo procesas Jungtinėje Karalystėje yra gana greitas ir sąlyginai nebrangus. Tvarkingai parengus dokumentus, registracija internetu gali kainuoti nuo maždaug 100 svarų sterlingų ir užtrukti vos kelias dienas.

Anot jos, prieš imantis šių veiksmų pirmiausia reikėtų įvertinti steigiamo verslo formą. Jungtinėje Karalystėje egzistuoja kelios galimybės – nuo individualios veiklos, partnerystės iki filialo ar atskiros įmonės steigimo.

„Lietuvos verslai dažniausiai renkasi steigti ribotos atsakomybės bendrovę („Limited“), kuri savo struktūra yra artima lietuviškai uždarajai akcinei bendrovei. Ši forma leidžia aiškiai atskirti įmonės ir savininkų finansinę atsakomybę, palengvina valdymą ir didina patikimumą partnerių, bankų bei institucijų akyse“, – teigia S. Ovčarikė.

Pasirinkus verslo formą, antruoju žingsniu reikėtų apsibrėžti veiklos modelį – ar planuojama vykdyti tik pardavimus iš Lietuvos, ar ketinama steigti fizinį buvimą samdant darbuotojus, turint sandėlį ar vietinius partnerius. Nuo to tiesiogiai priklausys teisiniai ir mokestiniai įsipareigojimai.

Gali grėsti tūkstantinės baudos

Verslui, veikiančiam Jungtinėje Karalystėje, pagrindiniai mokesčiai paprastai skirstomi į kelias sritis: pelno mokestį, PVM ir su darbo santykiais susijusius mokesčius, jei įmonė samdo darbuotojus ar vadovus.

„Tačiau mokestinė sistema veikia kiek kitaip nei Lietuvoje. Skiriasi ne tik deklaravimo terminai, bet ir pats mokestinis laikotarpis, nebent jis yra koreguojamas. Dėl to įmonės gana greitai susiduria su skirtingais terminais ir prievolėmis, kurie ne visada sutampa su įprasta lietuviška praktika“, – sako pašnekovė.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje mokesčių deklaravimo data priklauso nuo įmonės įkūrimo datos. Jei Lietuvoje pavasaris buhalteriams yra karščiausias metas, nes visų įmonių terminai sutampa, Jungtinėje Karalystėje darbo krūvis pasiskirsto per visus metus.

Papildomai verta nepamiršti, kad, priklausomai nuo veiklos pobūdžio, gali atsirasti ir specifinių registracijų ar licencijų reikalavimų, kurios gali auginti kaštus ar prailginti procedūras. Viena griežčiausiai reguliuojamų sričių Jungtinėje Karalystėje – darbuotojų iš užsienio įdarbinimas. Darbdaviai privalo atitikti nustatytus reikalavimus, o siūlomos darbo vietos turi atitikti kvalifikacijos ir atlygio kriterijus.

„Netinkamai įvertinus šiuos aspektus, verslas gali susidurti ne tik su veiklos trikdžiais, bet ir su finansinėmis sankcijomis, siekiančiomis nuo 45 tūkst. iki 60 tūkst. svarų sterlingų už kiekvieną netinkamai arba nelegaliai įdarbintą asmenį“, – priduria teisininkė.

Prisitaiko prie pokyčių

Nors po „Brexit“ Jungtinės Karalystės rinka tapo labiau reglamentuota ir reikalaujanti daugiau pasiruošimo, ji tikrai netapo uždara, teigia S. Ovčarikė.

Simona Ovčarikė

„Dalis Lietuvos verslų iš karto po „Brexit“ pristabdė plėtrą, tačiau tie, kurie į rinką ateina su aiškia strategija, dažnai pamato, kad ji išlieka ir toliau patraukli. Ypač tiems, kurie siūlo kokybišką produktą ar paslaugą ir geba aiškiai save pozicionuoti B2B (verslas verslui) ar B2C (verslas klientui) segmente“, – sako ji.

Anot teisininkės, smulkios ir vidutinės įmonės, kurios ateina su tvarkinga, skaidria ir gerai apgalvota struktūra, dažniausiai gali pasiekti labai gerų rezultatų.

Jungtinė Karalystė išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. Lietuvos bendrasis eksportas į šią šalį siekė beveik 1,6 mlrd. eurų. Jungtinės Karalystės rinkoje aktyviai veikia šimtai Lietuvos įmonių, ypač baldų, maisto pramonės, inžinerijos ir transporto sektoriuose.

„Fortis Legal Advisory“ bei kitus Jungtinėje Karalystėje veikiančius verslus vienija 2008 m. įkurta LCCUK. Būdama Užsienio prekybos rūmų Jungtinėje Karalystėje tarybos (CFCC) tinklo nare ir bendradarbiaudama su Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Lietuvos Respublikos ambasada Londone, Didžiosios Britanijos prekybos rūmais Lietuvoje, ministerijomis bei kitais partneriais, LCCUK veikia kaip jungtis tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos verslo.

Organizacija padeda įmonėms rasti patikimus partnerius ir greičiau įsitvirtinti Jungtinės Karalystės rinkoje. Per verslo misijas, tinklaveikos (angl. networking) renginius, konferencijas ir aktyvią narių platformą LCCUK kuria aplinką, kurioje gimsta naujos partnerystės bei verslo projektai.

2025 m. LCCUK suorganizavo daugiau kaip 50 renginių ir verslo susitikimų Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose, pritraukusių per 2000 dalyvių. Per metus taip pat surengtos 3 verslo misijos bei 10 nuotolinių susitikimų, skirtų tarptautinių partnerysčių ir investicinių galimybių plėtrai.

Tarp LCCUK narių – nuo startuolių iki žinomų tarptautinių bendrovių, tokių kaip „DMH Stallard“, „Jiesia“, „Fortis Legal Advisory“, „MELP“, „Bunasta“ ir kt.