Kaip poliruoti automobilį pačiam – paprastas būdas atkurti blizgesį ir sutaupyti šimtus eurų

Blizgantis automobilis visada atrodo kitaip. Net jei jam dešimt ar penkiolika metų, tinkamai prižiūrėtas kėbulas gali atrodyti tvarkingai, beveik kaip ką tik iš salono. O štai matomi įbrėžimai, matinės dėmės, oksidacijos pėdsakai laką paverčia pavargusiu.

Reklama

Ne vienam kyla klausimas – kaip poliruoti automobilį pačiam, ar tai sudėtinga, ar įmanoma be profesionalios įrangos? Atsakymas nėra vienas sakinys. Galima. Bet reikia suprasti, kas vyksta su dažų sluoksniu ir kur riba tarp atnaujinimo ir sugadinimo.

Poliravimas – ne stebuklas, o darbas su laku

Automobilio kėbulas padengtas dažais ir apsauginiu lako sluoksniu. Būtent lakas suteikia blizgesį ir gylį spalvai. Per laiką jis braižosi, oksiduojasi, praranda skaidrumą.

Poliravimas – tai labai plono lako sluoksnio pašalinimas. Ne dažų, o viršutinio apsauginio sluoksnio. Todėl kiekvienas poliravimas šiek tiek jį suplonina.

Šiuolaikinių automobilių lako storis dažniausiai svyruoja apie 30–50 mikronų. Skamba abstrakčiai. Palyginimui – žmogaus plaukas yra apie 70 mikronų storio. Tai reiškia, kad lakas plonesnis už plauką. Todėl šlifavimas ar agresyvus poliravimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Kada poliruoti verta, o kada geriau sustoti

Lengvi paviršiniai įbrėžimai, vadinamosios „voratinklio“ žymės saulėje, oksidacija – visa tai dažniausiai sėkmingai pašalinama.

Gilesni įbrėžimai, kurie jau pasiekė dažų sluoksnį, poliravimu neišnyks. Jie gali tapti mažiau matomi, bet visiškai neišnyks.

Jeigu lakas jau labai plonas, jei matosi dažų perėjimai ar lupimasis, tuomet poliravimas gali tik pabloginti situaciją. Tokiais atvejais reikalingas dažymas.

Rankinis ar mašininis poliravimas?

Rankiniu būdu galima atnaujinti blizgesį, užmaskuoti smulkius defektus. Tačiau rimtesniam rezultatui dažniausiai reikalinga poliravimo mašina.

Reklama

Yra dvi pagrindinės rūšys: rotacinė ir ekscentrinė (DA – dual action). Rotacinė sukasi viena kryptimi, agresyvesnė, greičiau šalina defektus. Tačiau su ja lengviau perdeginti laką.

Ekscentrinė juda orbitiniu judesiu, saugesnė pradedantiesiems. Darbas lėtesnis, bet rizika mažesnė.

Kai ieškoma informacijos apie tai, kaip poliruoti automobilį pačiam, dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo ekscentrinės mašinos. Ji atlaidesnė klaidoms. 5 pavojai vairuotojų tykantys rudenį

Ko prireiks darbui

Poliravimo mašinos.

Poliravimo padų (kempinių) – skirtingo kietumo.

Poliravimo pastos – nuo grubios iki finišinės.

Mikropluošto šluosčių.

Nuriebalinimo priemonės.

Geros šviesos.

Ir kantrybės. Daug kantrybės.

Vien tik pastos neužtenka. Kietesnė pasta su minkšta kempine veiks kitaip nei ta pati pasta su kieta kempine. Deriniai svarbūs.

Paruošimas – pusė darbo

Prieš poliravimą automobilis turi būti kruopščiai nuplautas. Ne tik greitai perlietas vandeniu, o išvalytas nuo purvo, dervų, metalo dalelių.

Rekomenduojama naudoti specialų molio gabalėlį (clay bar), kuris pašalina įsisenėjusias daleles iš lako paviršiaus. Be šio žingsnio poliravimo metu tos dalelės gali subraižyti paviršių dar labiau.

Automobilis turi būti sausas. Darbas atliekamas pavėsyje, ne tiesioginėje saulėje. Karštas paviršius gali sugadinti rezultatą.

Kaip poliruoti automobilį pačiam – žingsnis po žingsnio

Pirmiausia pasirenkamas mažas plotas, pavyzdžiui, pusė kapoto. Nereikia bandyti visko iš karto.

Ant kempinės uždedamas nedidelis kiekis pastos – keli žirnio dydžio lašeliai. Per daug pastos nepadės, tik apsunkins darbą.

Mašina laikoma lygiagrečiai paviršiui. Spaudimas saikingas. Per didelis spaudimas sukuria šilumą, o šiluma pavojinga lakui.

Judėjimas lėtas, kryžminis – pirmiausia horizontaliai, tada vertikaliai. Taip užtikrinamas tolygus apdirbimas.

Po kelių perėjimų pasta išvaloma mikropluošto šluoste, paviršius apžiūrimas stiprioje šviesoje.

Jei defektai išliko, procesas kartojamas. Bet ne be galo.

Štai čia ir slypi esmė, kalbant apie tai, kaip poliruoti automobilį pačiam – svarbiausia ne skubėti ir neperlenkti lazdos. Po atostogų grįžote nepailsėję?

Kiek laiko tai užtrunka?

Viso automobilio poliravimas gali užtrukti nuo 6 iki 12 valandų, priklausomai nuo būklės ir patirties. Profesionalai tą padaro greičiau, nes turi įgūdžių ir stipresnę įrangą.

Namų sąlygomis verta nusiteikti visai dienai. O gal net dviem, jei darbas atliekamas kruopščiai.

Dažniausios klaidos

• Per didelis spaudimas.
• Per ilgas darbas vienoje vietoje.
• Netinkama pasta konkrečiam lako tipui.
• Poliravimas neparuošus paviršiaus.
• Darbas saulėje.

Ir dar viena klaida – lūkestis, kad automobilis taps tobulas. Net ir po gero poliravimo gali likti smulkių defektų. Ypač jei lakas senas.

Ar galima sugadinti laką?

Taip. Ypač naudojant rotacinę mašiną ir agresyvią pastą. Perkaitintas lakas gali tapti matinis, atsirasti hologramų efektas.

Jeigu lakas perdegintas iki dažų, teks perdažyti detalę. Tai jau visai kita kaina.

Todėl visada verta pradėti nuo švelnesnio varianto. Jei rezultatas netenkina, tada pereiti prie agresyvesnio.

Apsauga po poliravimo

Poliravimas atnaujina paviršių, bet palieka jį be papildomos apsaugos. Todėl po darbo rekomenduojama dengti vašką, sintetinę dangą ar keraminę apsaugą.

Vaškas laikosi kelis mėnesius. Sintetinės dangos – ilgiau. Keramika gali tarnauti metus ar daugiau, jei prižiūrima tinkamai.

Be apsaugos blizgesys greičiau išnyks.

Ar verta tai daryti pačiam?

Profesionalus poliravimas gali kainuoti nuo 200 iki 600 eurų ar net daugiau, priklausomai nuo automobilio dydžio ir būklės. Pasitinkant naująjį Didžiosios Britanijos karalių

Įrangos įsigijimas taip pat kainuoja. Poliravimo mašina – apie 100–300 eurų. Pastos, kempinės, kitos priemonės – dar papildomai.

Jeigu planuojama prižiūrėti automobilį ilgiau, galbūt ir kelis automobilius, investicija atsiperka. Jei tik vienkartinis atvejis – kartais paprasčiau patikėti specialistams.

Vis dėlto daugeliui pats procesas tampa savotiška meditacija. Lėtas darbas, aiškus rezultatas. Blizgesys atsiranda tiesiog akyse.

Ir tada klausimas „kaip poliruoti automobilį pačiam?“ jau nebeatrodo toks sudėtingas.

Skirtingi lakai – skirtingas elgesys

Vokiškų automobilių lakas dažnai kietesnis. Japoniškų – minkštesnis. Tai nėra taisyklė be išimčių, bet tendencija pastebima.

Minkštas lakas greičiau pasiduoda poliravimui, bet ir lengviau susibraižo. Kietam reikia agresyvesnės pastos.

Todėl universalaus recepto nėra. Reikia testuoti mažame plote. Kaip šlifuoti grindis?

Kada geriau sustoti

Jeigu po kelių bandymų rezultatas negerėja.

Jeigu atsiranda matinių dėmių.

Jeigu kyla abejonė dėl lako storio.

Kartais mažiau yra daugiau.

Automobilis neprivalo būti parodos eksponatas. Tvarkingas, švarus, su išlaikytu blizgesiu – to dažniausiai pakanka kasdieniam naudojimui.

Poliravimas – tai ne tik kosmetika. Tai ir kantrybės išbandymas. O kantrybė čia svarbesnė už brangiausią pastą.

5 proc. BVP iš biotechnologijų