Dirbtinis intelektas (DI) yra viena iš labiausiai besivystančių ir daugiausia dėmesio sulaukiančių technologijų sričių pasaulyje. Jo ištakos siekia kelis dešimtmečius ir apima tiek mokslinių tyrimų, tiek praktinių pritaikymų laikotarpius. Šiame straipsnyje apžvelgsime dirbtinio intelekto istoriją, svarbiausius etapus ir technologijas, kurios padėjo formuoti šią sritį. Kaip veikia dirbtinis intelektas
Reklama
Ankstyvieji DI pradmenys
Dirbtinio intelekto sąvoka pirmą kartą buvo pristatyta 1956 metais, kai grupė mokslininkų, vadovaujama John McCarthy, surengė pirmąją DI konferenciją Dartmuto universitete. McCarthy buvo vienas pirmųjų, kuris pasiūlė, kad kompiuteriai galėtų atlikti intelektualias užduotis, kurias anksčiau galėjo atlikti tik žmonės. Tuo metu DI buvo suprantamas kaip kompiuterinių sistemų kūrimas, kurios galėtų spręsti problemas, mokytis ir priimti sprendimus.
1950-1960-aisiais: Teoriniai pagrindai ir pirmieji žingsniai
Pirmieji dirbtinio intelekto žingsniai buvo įkvėpti logikos, matematikos ir filosofijos. Vienas iš svarbiausių įvykių buvo Alan Turingo pasiūlytas „Turingo testas“, kurio tikslas buvo įvertinti, ar kompiuteris gali pasiekti žmogaus intelekto lygį. Turingas teigė, kad jei kompiuteris gali „apgauti“ žmogų, priverčiantį jį manyti, kad jis bendrauja su kitu žmogumi, tada jis gali būti laikomas intelektualiomis sistemomis.
Šiuo laikotarpiu buvo sukurtos pirmosios programos, galinčios atlikti paprastus uždavinius, tokius kaip matematiniai skaičiavimai ir simbolinių problemų sprendimas. Kaip vyksta investavimas
1970-1980-aisiais: Ekspertų sistemos ir DI „Žiemos” laikotarpiai
Šiuo laikotarpiu dirbtinio intelekto vystymasis sulaukė tam tikrų pasiekimų, tačiau taip pat ir nuosmukių. Viena iš svarbiausių vystymosi sričių buvo ekspertų sistemos – kompiuterinės sistemos, kurios galėjo priimti sprendimus remiasi žinių baze ir taisyklėmis, kuriomis žmogus galėjo remtis tam tikrose srityse, kaip medicina ar inžinerija.
Tačiau, nepaisant šių pasiekimų, DI susidūrė su rimtais iššūkiais. Augant eksperimentams ir bandymams sukurti tikras intelektualias sistemas, susidūrė su sunkumais, kaip modeliuoti žmogaus mąstymą ir sprendimų priėmimą. Šiuo laikotarpiu taip pat įvyko pirmasis didelis DI nuosmukis, dar vadinamas „DI žiema”. Daugelis projektų buvo nutraukti, nes technologijos nepasiekė laukto progresyvaus lygio.
1990-2000-aisiais: Naujas pakilimas ir kompiuterinė vizija
1990-aisiais dirbtinio intelekto srityje įvyko svarbus atsigavimas. Kompiuterinė vizija ir natūralios kalbos apdorojimas tapo naujais DI tyrimų objektais. Mokslininkai pradėjo kurti sistemas, kurios galėjo atpažinti objektus ir analizuoti vaizdus. Šioje srityje taip pat atsirado pirmieji pažangūs mašininio mokymosi algoritmai, kurie leisdavo sistemoms tobulėti ir prisitaikyti pagal surinktus duomenis. Kaip vyksta investavimas
Svarbus lūžis buvo kompiuterinių žaidimų ir šachmatų varžybų naudojimas kaip DI testavimo platformos. 1997 metais „Deep Blue“ kompiuteris, sukurtas IBM, nugalėjo pasaulio šachmatų čempioną Garį Kasparovą. Šis įvykis tapo simboliu, kad DI pasiekė reikšmingą progresą.
2000-2010-aisiais: Mašininis mokymasis ir dideli duomenys
2000-aisiais pradėjo dominuoti naujos technologijos, susijusios su dideliais duomenimis ir mašininiu mokymusi. Kompiuteriai tapo galingesni, o duomenų kiekis, su kuriuo dirbo DI sistemos, išaugo iki astronominių dydžių. Mašininio mokymosi algoritmai, ypač giluminio mokymosi (deep learning) metodai, leido sistemoms tapti dar pažangesnėms.
Šiuo laikotarpiu įvyko svarbūs pasiekimai įvairiose srityse, pavyzdžiui, natūralios kalbos apdorojime, kur DI sistemos galėjo suprasti ir interpretuoti žmogaus kalbą. Taip pat buvo pasiekta reikšmingų laimėjimų robotų kūrime, kurie galėjo atlikti sudėtingas užduotis realiame pasaulyje. Dirbtinis intelektas KTU
2010-2020-aisiais: Pažangiausios DI taikymo srities
Nuo 2010 metų DI technologijos išgyveno tikrą renesansą. Be jau minėtų mašininio mokymosi ir giluminio mokymosi pasiekimų, DI pradėjo būti naudojamas įvairiose pramonės šakose, tokiuose kaip automobilių pramonė, medicina, finansai ir transportas. Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai ir robotai tapo kasdienio gyvenimo dalimi.
Sistemos, naudojančios dirbtinį intelektą, pradėjo puikiai atlikti užduotis, kurias anksčiau galėjo atlikti tik žmonės – nuo pacientų diagnostikos iki valdymo sistemų, kurios optimizuoja tiekimo grandines. Taip pat, tokioms kompanijoms kaip „Google“, „Amazon“ ir „Tesla“ pasitelkus DI, buvo sukurtos pažangios paslaugos ir produktai, kuriuos naudoja milijonai žmonių visame pasaulyje.
Dirbtinio intelekto istorija yra kupina iššūkių, nesėkmių ir, žinoma, proveržių. Nuo pirmųjų bandymų sukurti intelektualias mašinas iki šiandienos technologijų, kurios keičia mūsų kasdienį gyvenimą, DI kelias buvo ilgas ir sudėtingas. Šiandien DI yra neatsiejama daugelio pramonės sričių dalis, ir ateityje galime tikėtis dar didesnių pažangų, kurios leis DI tapti vis galingesne ir universalesne technologija.