Paskelbta
1 metai prieš-
Prognozės: 50 % biuro darbo vietų gali išnykti. Ar Lietuva pasiruošusi šiam pokyčiui, ir ką turi daryti darbuotojai bei valdžia?
Dirbtinis intelektas šuoliais keičia pasaulio darbo rinką. JAV DI kompanijų „Anthropic“ ir „OpenAI“ vadovai skelbia apie esmines permainas: per artimiausius 1–5 metus DI gali išstumti iki 50 % pradinio lygio biuro darbo vietų ir padidinti nedarbą iki 10–20 %. Jei anksčiau skaitmenizacijos poveikis buvo labiausiai juntamas fizinį darbą dirbantiems žmonėms, dabar DI pasiekė biurus – nuo klientų aptarnavimo iki projektų valdymo.
„Jei šiandien žmogus nežino, kaip naudotis dirbtiniu intelektu, jis greičiausiai jau yra atsilikęs nuo rinkos poreikių. O rytoj tokio darbuotojo darbdaviams gali tiesiog nebereikėti“, – sako „Turing College“ vadovas Lukas Kaminskis.
Biuro darbuotojai Lietuvoje – taip pat rizikos zonoje
„Idėja, kad darbo vietos pažeidžiamos tik su fiziniu darbu susijusiose srityse, nebeatitinka realybės. Vis daugiau rizikos tenka viduriniosios grandies specialistams – tiems, kurie kasdien atlieka daug pasikartojančių užduočių,“ – aiškina L. Kaminskis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, apie 27 % darbuotojų šalyse narėse dirba darbus, kuriems gresia reikšminga automatizacija. Lietuvoje ypač daug tokių pozicijų paslaugų sektoriuje – nuo personalo valdymo ir rinkodaros iki administravimo iki analitikos.
Ką daro kaimynai ir ko nedaro Lietuva?
Estija jau paskelbė apie nacionalinę DI raštingumo programą „AI Leap 2025“, kuri nuo šių metų rudens visoms šalies mokykloms suteiks prieigą prie pažangiausių DI įrankių. Tuo tarpu Lietuva iki šiol neturi aiškios vizijos, kaip paruošti savo gyventojus permainoms. Lietuvos technologijų startuoliai
„Valstybei metas apsispręsti. Kol Estija investuoja į žmonių žinias, mes vis dar žvalgome alternatyvas ir laukiame iniciatyvų iš nevyriausybinio sektoriaus,“ – teigia L. Kaminskis.
Reikia greitų sprendimų
L. Kaminskis pabrėžia, kad įprastos aukštosios mokyklos dažnai negali greitai reaguoti į pokyčius, todėl dabar atsakomybę perima alternatyvūs švietimo tiekėjai, tokie kaip „Turing College“, „EdOn“ ir kiti: „Lietuvoje jau turime edukacinių platformų, kurios atrenka motyvuotus žmones, siūlo intensyvias programas ir ruošia juos dirbti su DI technologijomis realiame verslo kontekste. Tai yra greičiausias kelias nuo baimės prie veiksmo.“ Kaip pasiruošti naujai verslo realybei?
Šiandien būtina, kad atsakomybę už dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai aiškiai prisiimtų pagrindinės institucijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų imtis iniciatyvos formuojant DI transformacijos politiką darbo rinkos atžvilgiu, o finansų ministerija – užtikrinti tvarius finansavimo modelius darbuotojų perkvalifikavimui. Užimtumo tarnyba turėtų ne tik reaguoti į bedarbių skaičių, bet aktyviai įgyvendinti programas, padedančias žmonėms pereiti į naujus sektorius. 9 Lietuvos startuolių sprendimai švietimui
Patarimai tiems, kurie nenori būti pakeisti
Pasak „Turing College“, kiekvienas žmogus šiandien turėtų atlikti tris pagrindinius žingsnius:
1. Įsivertinti savo dabartinius įgūdžius ir identifikuoti spragas.
2. Pasirinkti mokymosi programą, kuri suteikia praktinių gebėjimų, o ne tik teoriją.
3. Pasinaudoti ekspertų pagalba – „Turing College“ ir kitos patikimos mokymų įmonės padeda kandidatams įsivertinti galimybes jau atrankos etape.
„Elektrum Lietuva“ vasaros pradžiai ruošia dar vieną saulės parką
Užimtumo tarnybos duomenys: kurios programavimo mokyklos geriausiai paruošia specialistus?
Darbdaviai ragina valstybę rasti būdų investuoti į darbo rinkos įgūdžius
Lietuvai gresia dirbtinio intelekto specialistų trūkumas – iki 2030 m. gali pritrūkti 23 000 darbuotojų.
Geras idėjos pristatymas – dar ne viskas: kodėl startuoliams nepavyksta gauti finansavimo?
Tyrimas: DI Lietuvoje sukurs 23 tūkst. darbo vietų ir kasmet pridės 1,4 mlrd. Eur prie BVP
Lietuvos technologijų startuoliai: procesus įmonėse keičia dirbtinio intelekto entuziastai
Dirbtinio intelekto specialistų trūkumas: kodėl Lietuvoje ir Europoje sunku rasti DI programuotojų?
10 startuolių, kuriuos rekomenduojama stebėti šiemet
Lietuvos švietimo startuolis „Turing College“ laimėjo 2,5 mln. eurų dotaciją iš Europos inovacijos tarnybos (EIC)






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Notaras – kitame mieste, klientas – užsienyje, o nekilnojamojo turto (NT) sandoris sudaromas neišėjus iš namų. Lietuvoje jau kurį laiką...
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...