Hibridinis darbo modelis vis labiau trina ribas tarp asmeninio ir darbo laiko – nuotoliu dirbantys darbuotojai neretai linkę prisėsti prie darbo užduočių po oficialių darbo valandų. Vis dėlto, tai ne visada laikoma viršvalandžiais, už kuriuos sutinka mokėti darbdavys. Nuo šių metų įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai apibrėžia, kad viršvalandinis darbas galimas tik susitarus raštu. Personalo ekspertė atkreipia dėmesį, kad viršvalandžiai gali atsirasti ir dėl netinkamo laiko planavimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Reklama
„Viršvalandžiai ir jų apmokėjimas yra itin opus klausimas tiek darbuotojams, tiek organizacijoms. Iki šių metų nebuvo aišku, kaip susitarti dėl viršvalandinio darbo – raštu ar žodžiu. Siekiant panaikinti šią painiavą, Darbo kodekse įtvirtinta, kad viršvalandžiai galimi tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą“, – sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Pasak jos, rašytinis sutikimas gali būti tiek laisva forma užpildytas dokumentas, tiek susirašinėjimas el. paštu, kuriame būtų užfiksuotas darbdavio prašymas dirbti ne darbo metu ir darbuotojo sutikimas. Verčia dirbti viršvalandžius?
„Dėl viršvalandžių turi būti susitarta iš anksto, nurodant laiką ir apmokėjimą – viršvalandžiai gali būti apmokami kaip darbo užmokesčio dalis arba kompensuojami kasmetinių atostogų laiku. Tokių atvejų, kad darbuotojas savo iniciatyva dirbo viršvalandžius, o vėliau prašo darbdavio apmokėti darbo laiką, dėl kurio net nebuvo tartasi, išvis neturėtų būti“, – pabrėžia E. Staniulionė.
Pašnekovės teigimu, kartais pasitaiko situacijų, kai darbdaviai ne visada kompensuoja viršvalandžius. Tokiu atveju darbuotojams rekomenduojama kaupti įrodymus apie susitartą, tačiau neapmokėtą papildomą darbą ir pirmiausia siekti sprendimo įmonės viduje. Jei susitarti nepavyksta, kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Kada pailgėjusi darbo laiko trukmė nelaikoma viršvalandžiais
Viršvalandžių kiekis ribojamas
Nors viršvalandžiai neretai laikomi papildoma galimybe užsidirbti daugiau, jų kiekis negali būti beribis. Remiantis DK, per savaitę negali būti dirbama ilgiau kaip 8 val. viršvalandžių, nebent darbuotojas išreikštų norą raštu dirbti iki 12 val. viršvalandžių per savaitę.
„Net jei darbuotojas sutinka dirbti 12 val. viršvalandžių per savaitę, negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 val. darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Tai reiškia, kad jei darbuotojas kelias savaites iš eilės turėjo po 12 val. viršvalandžių, likusias mėnesio savaites jo viršvalandinis darbas gali siekti vos porą valandų. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų“, – pasakoja E. Staniulionė. Darbo ir poilsio laikui keliami reikalavimai: ką reikia žinoti?
Jei organizacijai reikalingas didesnis darbuotojų įsitraukimas, galima tartis ne tik dėl viršvalandžių, bet ir papildomo darbo. Tačiau ir tokiu atveju darbo laikas neturėtų viršyti 60 val. per savaitę.
Patarė planuoti darbo laiką
Pasak E. Staniulionės, nors dauguma darbdavių taiko lankstesnes darbo laiko taisykles biurų darbuotojams, piktnaudžiauti jomis nereikėtų. Neretai poreikį viršvalandžiams lemia pačių darbuotojų ydingas laiko planavimas, ypač kai šie darbo metu skiria savo laiką asmeniniams reikalams. Darbo kodekso pokyčiai
„Jeigu darbuotojas kasdien valandą vėluos ir valandą anksčiau išeis, natūralu, kad galiausiai nespės atlikti visų darbų ir gali tekti dirbti viršvalandžius. Tokiu atveju verta tartis su darbdaviu dėl konkretaus darbo laiko, taip pat iš anksto susiderinti galimus pasikartojančius išėjimus darbo metu dėl asmeninių priežasčių – vaikų būrelių, vizitų pas gydytoją ir panašiai. Tokie išėjimai darbo metu neturėtų trukdyti sutartiems darbo rezultatams“, – sako „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Remiantis DK nuostatomis, už viršvalandinį darbą darbo dienomis mokamas ne mažesnis nei 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Dirbant poilsio ar švenčių dienomis viršvalandžiai vertinami dar didesne suma: už darbą poilsio dieną mokama dvigubai, o už darbą švenčių dieną ar naktį – ne mažiau kaip 2,5 karto didesnis atlygis.
Didesnio darbo užmokesčio šiemet gali tikėtis dirbantys per Velykas (balandžio 20-21 d.), Tarptautinę darbininkų dieną (gegužės 1 d.), Jonines (birželio 24 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) bei Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.).