Paskelbta
3 metai prieš-
Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandžius reglamentuoja Darbo kodekso 119 str.
Viršvalandžiai gali susidaryti, kai darbuotojas dirbdamas viršija savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio darbo valandų trukmę.
Paprastai dirbti viršvalandinius darbus darbdavys gali nurodyti tik esant darbuotojo sutikimui. Tačiau Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Kliukoit atkreipia dėmesį, kad darbuotojo sutikimo dirbti viršvalandžius nereikia keletu atvejų, pavyzdžiui, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms arba gaivalinėms nelaimėms, arba likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes; būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai, įrenginiai; tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
G. Kliukoit akcentuoja, kad visgi pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 str. 7 d. nėščias, neseniai pagimdžiusias arba krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama. Be to, pagal DSSĮ 38 str. 38 str. 3 d. neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, tik tada, kai jiems to daryti nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, ir tik su jų sutikimu.
Viršvalandinių darbų trukmė taip pat yra ribojama, t. y. per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų. Pagal Darbo kodekso 119 str. 3 d. kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.
Bet kokiu atveju, pažymi vyriausioji specialistė, dirbant viršvalandinius darbus negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko (Darbo kodekso 114 str.) ir minimaliojo poilsio laiko (122 str.) reikalavimai, t. y.:
maksimalus darbuotojo darbo laikas per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas;
vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos;
kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas;
jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos.
Darbo kodekso 144 str. 4 d. numato ir viršvalandžių apmokėjimą, t. y.:
už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis;
už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, arba viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis;
už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Akcentuotina, kad pagal Darbo kodekso 144 str. 5 d. darbuotojas rašytiniu prašymu taip pat gali pasirinkti viršvalandinio darbo laiką kompensuoti ne padidintu darbo užmokesčiu, o poilsio laiku, padaugintu iš atitinkamo dydžio, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirbo 4 valandas viršvalandžių savo poilsio dieną, šis laikas padaugintas iš 2 pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, tokiu būdu darbuotojas iš anksto sutartu laiku pasinaudos 8 valandų poilsiu. Šiuo atveju už faktiškai dirbtą viršvalandinį darbą poilsio dieną nemokama, o apmokama (darbo užmokesčiu) už visą poilsio laiką, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Darbdaviai apie pašalintus pažeidimus galės pranešti paprasčiau – per VDI elektroninį portalą
Nuo 2026 m. sausio 1 d. – didesnis minimalus darbo užmokestis
Metų pabaigos premijos: kada – tik motyvacija, o kada – ir darbdavio pareiga?
VDI primena: pasirengimas darbui, persirengimas specialiais drabužiais ar kasos perėmimas – tai darbo laikas
Metų pabaiga darbovietėse: VDI išskiria dažniausiai kylančius klausimus
Praėjusią savaitę darbo vietose neapsieita be nelaimių: fiksuoti 3 sunkūs sužalojimai ir 2 mirtini atvejai
Trumpalaikiai darbai šventiniu laikotarpiu: ką svarbu žinoti apie terminuotas darbo sutartis?
Darbo vietoje taikomas psichologinis smurtas – ne asmeninis konfliktas, o darbo teisės pažeidimas
Trumpesnė darbo diena prieš šventes: ką būtina žinoti darbuotojams ir darbdaviams






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Liepos mėnesį „Vičiūnų grupėje“ lankėsi ypatingi svečiai – didžiausio Japonijos specializuoto maisto verslo leidinio „Japan Food Journal“ žurnalistas Hironori Ozawa...
Silkė lietuviams – gerai pažįstamas produktas. Vieniems ji asocijuojasi su šventiniu stalu, kitiems – su greitu, sočiu ir patogiu užkandžiu....
„Telia“ šiemet į mobiliojo tinklo plėtrą Lietuvoje investuoja 7,1 mln. eurų. Už šias lėšas bendrovė pastatys 50 naujų bazinių stočių,...
Išmaniųjų infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ praėjusiais metais Lietuvoje gavo 32,3 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais,...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...