Ekspertai
Kaip pagreitinti kompiuterį: veiksmingi patarimai, nustatymai ir sprendimai lėtam veikimui
Lėtas kompiuteris dažniausiai nepraneša apie save iš karto. Iš pradžių tiesiog ilgiau kraunasi naršyklė. Tada pradeda strigti keli skirtukai. Po kurio laiko atsiranda jausmas, kad įrenginys visada šiek tiek atsilieka nuo veiksmų. Spaudžiama – o reakcija ateina po sekundės. Kartais po dviejų.
Reklama
Klausimas, kaip pagreitinti kompiuterį, dažniausiai kyla ne dėl vienos konkrečios problemos. Tai kaupimosi rezultatas. Smulkūs dalykai, kurie po truputį lėtina sistemą, kol naudojimas tampa erzinantis. Gera žinia – ne visada reikia naujo kompiuterio. Dažnai pakanka suprasti, kas vyksta viduje, ir padaryti kelis tikslius pakeitimus.
Lėtėjimas nėra gedimas. Dažniausiai tai būsena
Kompiuteriai sensta kitaip nei buitinė technika. Jie nesugenda staiga. Jie tampa lėtesni. Priežastys dažniausiai nėra dramatiškos – per daug foninių procesų, per mažai laisvos vietos diske, programos, kurios seniai nebenaudojamos, bet vis dar veikia.
Svarbu suprasti vieną dalyką: net ir geras kompiuteris, jei paliktas „gyventi savo gyvenimą“, ilgainiui taps vangus. Tai normalu. Ir pataisoma.
Paleidimas: pirmosios minutės daug ką pasako
Jei kompiuteris ilgai įsijungia, tai beveik visada reiškia, kad per daug programų startuoja kartu su sistema. Dalis jų reikalingos. Dalis – tiesiog liko.
Įjungus kompiuterį neturėtų automatiškai pasileisti penkios skirtingos programos, kurios bus naudojamos galbūt kartą per mėnesį. Kiekviena tokia programa vagia laiką – tiek paleidimo metu, tiek fone.
Paleisties valdymas nėra sudėtingas, bet reikalauja šiek tiek dėmesio. Palikti verta tik tai, kas tikrai naudojama kasdien. Visa kita – gali palaukti, kol bus paleista rankiniu būdu.
Reklama
Foninės programos: nematomos, bet jaučiamos
Dalis programų nemėgsta būti uždarytos. Net užvėrus langą, jos lieka veikti fone. Sinchronizuoja, tikrina atnaujinimus, stebi sistemą.
Viena tokia programa – nieko baisaus. Dešimt – jau problema. Ypač silpnesniuose ar senesniuose kompiuteriuose.
Periodiškai verta pasižiūrėti, kas iš tikrųjų veikia. Dažnai ten randama dalykų, kurių pavadinimai nieko nebesako, bet resursus naudoja gana aktyviai.
Kietasis diskas: vieta, kurios trūkumas jaučiasi iš karto
Jei sistemos diskas beveik pilnas, kompiuteris pradeda elgtis keistai. Lėčiau atsidaro programos. Ilgiau vyksta paprasti veiksmai. Kartais sistema ima strigti be aiškios priežasties.
Laisva vieta nėra tik failų saugojimui. Operacinė sistema ja naudojasi kaip darbo erdve. Kai jos nelieka, viskas tampa sunkiau.
Bent 15–20 % laisvos vietos sistemos diske – tai ne prabanga, o poreikis. Senų failų, laikinų duomenų, programų, kurios nebenaudojamos, šalinimas dažnai duoda greitą ir juntamą efektą.
HDD prieš SSD: skirtumas, kurio neįmanoma nepastebėti
Jei kompiuteryje vis dar naudojamas senas mechaninis kietasis diskas, tai viena dažniausių priežasčių, kodėl jis lėtas. Net ir pakankamai galingas procesorius su HDD jaučiasi suvaržytas.
SSD pakeitimas – vienas efektyviausių būdų, kaip pagreitinti kompiuterį. Paleidimas tampa kelis kartus greitesnis. Programos atsidaro beveik akimirksniu. Kasdieniai veiksmai tampa sklandesni.
Tai nėra subtilus pagerėjimas. Tai akivaizdus skirtumas, kurį pastebi net tie, kurie nesidomi technologijomis.
Operatyvioji atmintis: kai jos trūksta, sistema pradeda „galvoti“
Kai kompiuteriui trūksta RAM, jis pradeda naudoti diską kaip pakaitalą. Net su SSD tai lėčiau nei darbas su tikra atmintimi. Su HDD – dar blogiau.
8 GB šiandien yra riba, kurią lengva peržengti net be sudėtingų programų. Naršyklė su keliais skirtukais, komunikacijos programos, dokumentai – ir atmintis jau beveik pilna.
Jei yra galimybė padidinti RAM, tai dažnai pigesnis sprendimas nei naujas kompiuteris. Ir dažnai labai efektyvus.
Paaiškėjo, kokį atsiperkamumą turi namų ūkyje naudojamos, elektros energiją kaupiančios baterijos
Naršyklė: dažniausiai naudojama, dažniausiai apkrauta
Naršyklė daugeliui tapo pagrindine darbo aplinka. Tačiau ji taip pat yra viena didžiausių resursų vartotojų.
Per daug atidarytų skirtukų, nereikalingi plėtiniai, seniai neatnaujintos sesijos – visa tai lėtina ne tik naršyklę, bet ir visą sistemą.
Tvarka naršyklėje kartais duoda daugiau naudos nei bet kokie „optimizavimo“ įrankiai. Mažiau plėtinių, mažiau automatiškai paleidžiamų puslapių, daugiau sąmoningumo.
Atnaujinimai: erzina, bet reikalingi
Atidėliojami sistemos atnaujinimai kartais sukuria paradoksą – kompiuteris lėtesnis ne dėl naujovių, o dėl jų trūkumo. Atnaujinimai dažnai sprendžia našumo, stabilumo, atminties valdymo problemas.
Tai nereiškia, kad kiekvienas atnaujinimas pagreitins sistemą. Bet ignoruoti jų ilgą laiką – retai gera idėja.
Tas pats galioja ir programoms. Senos versijos dažnai prasčiau optimizuotos nei naujesnės.
Vizualiniai efektai: gražu, bet ne visada naudinga
Prekyboje pasirodė „Samsung T9“ išorinė SSD atmintinė
Šešėliai, animacijos, permatomi langai – visa tai atrodo gražiai, bet reikalauja resursų. Silpnesniuose kompiuteriuose jų išjungimas gali suteikti pastebimą pagreitėjimą.
Tai ypač aktualu senesnėms sistemoms. Mažiau efektų – daugiau reakcijos. Ne visiems tai svarbu, bet tiems, kuriems kompiuteris jau ir taip vangus, tai gali būti vienas iš sprendimų.
Virusai ir nereikalingos apsaugos programos
Lėtėjimas kartais siejamas su kenkėjiškomis programomis. Tai pasitaiko, bet ne taip dažnai, kaip kartais manoma. Dažniau problemą sukuria per sunkios ar net kelios vienu metu veikiančios apsaugos programos.
Viena patikima apsauga – pakanka. Dvi ar trys dažnai konfliktuoja tarpusavyje ir lėtina sistemą labiau nei hipotetinė grėsmė.
Kada pagreitinimas turi ribas
Yra momentas, kai visi optimizavimo veiksmai duoda tik kosmetinį efektą. Labai senas procesorius, ribota atminties plėtra, pasenusi architektūra – čia jau technologinės ribos.
Tokiais atvejais klausimas „kaip pagreitinti kompiuterį“ pamažu virsta kitu – ar verta dar investuoti laiką ir pinigus. Kartais atsakymas vis dar „taip“. Kartais – „nebe“.
Svarbu atpažinti tą ribą ir nebandyti išspausti neįmanomo.
Lėtas kompiuteris nebūtinai reiškia blogą kompiuterį
Dažnai tai tiesiog apleista sistema. Be priežiūros. Be tvarkos. Kaip stalčius, į kurį viskas metama metus iš metų.
Tvarka, keli techniniai sprendimai ir šiek tiek kantrybės dažnai pakeičia naudojimo pojūtį iš esmės. Ne stebuklingai. Bet pakankamai, kad kasdienybė taptų ramesnė.
Ir kartais to visiškai pakanka.
Reklama
