Vilniečiai išleido 23,6 mln. eurų oro šildymui: sužinokite, kurie pastatai praranda daugiausia šilumos

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) apskaičiavo, kad praėjusį šildymo sezoną vilniečiai dėl energetiškai neefektyvių būstų oro šildymui išleido daugiau nei 23,6 mln. eurų. Tai sudaro beveik trečdalį (31 proc.) visų 2023–2024 m. sezoną Vilniuje patirtų šildymo išlaidų. Šie šilumos energijos nuostoliai labiausiai jaučiami tam tikrose sostinės gatvėse ir pastatuose, kurie dėl savo prastos būklės patenka į „kiauriausiųjų“ sąrašą. Energetiškai neefektyvių būstų gyventojai už šildymą moka daugiausiai, nepriklausomai nuo šilumos kainos dydžio.

Reklama

„Praėjusį šildymo sezoną dėl energetiškai neefektyvių būstų buvo sunaudoti papildomi 306 tūkst. megavatvalandžių (MWh) šilumos energijos – tokio kiekio užtektų apšildyti apie 700–800 renovuotų daugiabučių. Pro nesandarias konstrukcijas iškeliaujanti šiluma yra ne tik nuostolis gyventojų kišenei, bet ir aiškus ženklas, kad būtina ieškoti sprendimų – tiek pastatų atnaujinimo, tiek individualių veiksmų, kurie leistų sumažinti suvartojamą šilumos kiekį, o tuo pačiu ir sąskaitas“, – aiškina VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.

Šilumos nuostolių rekordininkai

Bendrovės analizė atskleidė, kurios Vilniaus gatvės ir pastatai netenka didžiosios dalies jiems šildyti patiekiamos energijos. Sąrašo viršūnėje – senamiesčio S. Skapo, Ašmenos ir Akmenų gatvės. Čia praėjusį šildymo sezoną vienam kvadratiniam metrui apšildyti reikėjo net 32–34 kilovatvalandžių (kWh) šilumos energijos.

Vertinant gatves, kuriose centralizuotai šildomas bendras plotas viršija 10 tūkst. kvadratinių metrų, išryškėja kita tendencija – jose yra nedaug arba visai nėra renovuotų arba naujos statybos daugiabučių. Tai – Naujininkuose esančios Prūsų ir Zanavykų gatvės, Šeškinės Gelvonų, Musninkų ir Paberžės gatvės. Čia vienam kvadratiniam metrui apšildyti vidutiniškai sunaudojama 24–26 kWh šilumos energijos.

„Šis skaičius gerokai viršija vidutinį renovuotų pastatų rodiklį, kuris siekia 10–12 kWh/m². Tai yra tipinės gatvės, kuriose daugiabučiai stovi nuo sovietinių laikų ir energetiniu efektyvumu nesiskiria nuo statinių, kurie šiandien jau laikomi kiaurais, nes dalis šilumos energijos tiesiog iškeliauja per nesandarias sienas, langus ar stogus. Todėl jų šildymui suvartojama kur kas daugiau šilumos energijos, o gyventojai, deja, už tai moka savo sąskaita“, – teigia ekspertė.

Tarp pavienių pastatų išsiskiria Popieriaus g. 82 esantis daugiabutis, kurio vienam kvadratiniam metrui apšildyti praėjusį sezoną reikėjo net 40,8 kWh energijos – beveik 8 kartus daugiau nei naujos statybos pastatuose. Šis pastatas yra ryškiausias neefektyvaus šildymo pavyzdys, tačiau jo problemos nėra unikalios, teigia R. Jasiulionienė. Paupio g. 29A, Kauno g. 35 ir Aludarių g. 2 esantys daugiabučiai taip pat patenka į šį sąrašą, sunaudodami atitinkamai 38,3, 32,4 ir 31,7 kWh/m².

„Gyvenant tokiuose pastatuose sąskaitos už šildymą yra gerokai didesnės nei naujos statybos ar renovuotuose namuose. Pavyzdžiui, Č. Sugiharos, Oršos ar Piromonto gatvėse, kur vyrauja 2014 metais ir vėliau pastatyti namai, vienam kvadratiniam metrui apšildyti sunaudojama tik 5–6 kWh šilumos energijos. Atitinkamai skiriasi ir sąskaitų dydis, nors šilumos kaina visiems vienoda. Tai rodo, kokį poveikį sąskaitoms už šildymą daro suvartotas šilumos kiekis ir konkretaus pastato energetinis efektyvumas“, – aiškina R. Jasiulionienė.

Nuo ko priklauso sąskaitų dydis

Sąskaitų už šildymą dydį lemia ne tik šilumos kaina, bet ir suvartotas šilumos kiekis. Tai priklauso nuo lauko oro temperatūros, šildomo pastato energetinio efektyvumo ir individualių vartojimo įpročių.

„Kuo pastatas mažiau efektyvus, tuo daugiau šilumos reikia jo šildymui. Net jeigu šildymui naudojami kiti būdai nei centralizuota miesto šiluma, išlaidų skirtumas vis tiek išlieka. Tokiu atveju susidaro situacija, kai šilumos tiekėjas diegia inovacijas užtikrinti efektyvesnę šilumos gamybą ir tiekimą, tačiau energetiškai neefektyvūs pastatai vis tiek vartoja didesnį kiekį šilumos energijos, todėl tokių būstų gyventojai pokyčio nepajunta“, – teigia R. Jasiulionienė.

Būdai mažinti šilumos suvartojimą

Nors renovacija išlieka efektyviausiu būdu gyventi šilčiau ir už šilumą mokėti mažiau, šį sprendimą priimti kartu su kaimynais ne visuomet yra paprasta. Tačiau individualūs veiksmai gali padėti sumažinti šilumos nuostolius, o tuo pačiu ir išlaidas, pataria ekspertė. Tokiu būdu galima sutaupyti nuo 3 iki 9 proc. šilumos.

„Vienas geriausių būdų išlaikyti šilumą namuose – sandarūs langai. Taip pat svarbu ir taisyklingai vėdinti patalpas – geriau tai daryti intensyviai, bet trumpai, negu ilgą laiką“, – sako R. Jasiulionienė.

Norint, kad kambaryje būtų šilta, reikia tinkamai naudoti radiatorius: neužstatyti jų baldais, nedžiaustyti ant jų drabužių ar avalynės, neuždengti sunkiomis užuolaidomis. Taip pat rekomenduojama ant už radiatorių esančios sienos priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus, kad jų skleidžiama šiluma nesusigertų į sieną, o būtų atspindėta į namus.

Šiuos ir daugiau praktinių patarimų, kaip taupyti šilumą, galima rasti specialiame VŠT polapyje www.ziemasilciau.lt