Kai norisi čia ir dabar: kada pirkimas išsimokėtinai jaunimui tampa rizika?

Jauniems žmonėms vartojimo paskolos ir pirkimas išsimokėtinai dažnai tampa pirmuoju savarankišku finansiniu įsipareigojimu. Tačiau būtent dėl to net ir nedidelė mėnesio įmoka gali turėti didesnę reikšmę nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – ji formuoja skolinimosi įpročius, veikia kasdienį biudžetą ir gali sumažinti galimybes prisitaikyti pasikeitus pajamoms ar planams. Apie tai, kaip atpažinti ribą tarp patogaus finansinio sprendimo ir per didelio įsipareigojimo, pasakoja „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė.

Reklama

Pasak ekspertės, jaunam žmogui finansiniai įsipareigojimai gali atrodyti ne tokie reikšmingi, jei mėnesinė įmoka nedidelė. Vis dėlto keli smulkesni įsipareigojimai kartu gali greitai tapti našta, ypač jei pajamos dar nėra stabilios arba artimiausiu metu laukia pokyčiai – studijos, darbo keitimas, persikraustymas ar pirmojo būsto planai.

„Pati paskola ar pirkimas išsimokėtinai nėra blogas sprendimas. Jis tampa rizikingas, kai žmogus vertina tik tai, ar gali sau leisti šio mėnesio įmoką, bet nepagalvoja, kaip toks įsipareigojimas paveiks jo biudžetą po pusmečio ar metų. Finansinis sprendimas turi padėti išspręsti poreikį, o ne uždaryti galimybes ateityje“, – sako R. Mylė.

Maža įmoka, maža ir kaina?

Pastaraisiais metais jauniems vartotojams vis dažniau siūlomi sprendimai „pirk dabar, mokėk vėliau“. Jie ypač patrauklūs perkant telefonus, ausines, kompiuterius, buitinę techniką ar kitus didesnės vertės daiktus. Pasak ekspertės, tokie pasiūlymai gali sudaryti įspūdį, kad pirkinys kainuoja mažiau nei yra iš tikrųjų.

„Kai vietoje kelių šimtų eurų kainos matote keliasdešimties eurų mėnesio įmoką, sprendimas atrodo lengvesnis. Tačiau svarbu apskaičiuoti ne tik įmoką, bet ir bendrą kainą, sutarties trukmę, palūkanas, mokesčius bei tai, kiek tokių įsipareigojimų jau turite. Vienas išsimokėjimas gali būti valdomas, bet trys ar keturi jau gali reikšmingai pakeisti kasdienį biudžetą“, – pažymi „Luminor“ ekspertė.

Prieš perkant išsimokėtinai ekspertė skatina įsivertinti tikrąjį prekės poreikį: kiek skubus yra šis pirkinys, kiek ilgai jis bus naudojamas ir kas labiausiai paskatino sprendimą – realus poreikis, reklama, socialinių tinklų įrašas ar draugų paskatinimas.

Kelionės ir patirtys baigiasi greičiau nei įmokos

Dar viena sritis, kurioje jauni žmonės neįvertina rizikų, yra kelionės, festivaliai, šventės ar kitos patirtys. Nors jos kuria emocinę vertę, finansinis įsipareigojimas gali tęstis gerokai ilgiau nei pats įvykis.

„Kelionė ar renginys gali būti labai svarbi patirtis, tačiau reikėtų sąžiningai įsivertinti, ar verta už ją mokėti dar ilgai po to, kai ji pasibaigs. Jei įmokos dėl vienos kelionės vėliau ribos galimybę kaupti santaupas, mokėti už mokslus ar ramiai padengti būtinąsias išlaidas, tai jau signalas, kad sprendimas gali būti per brangus“, – sako R. Mylė.

Pasak jos, kelionėms ar pramogoms dažniausiai saugiau taupyti iš anksto. Taip žmogus gali geriau įvertinti savo galimybes, o kelionės metu nejausti papildomo spaudimo dėl būsimos skolos.

Investicija į save gali būti prasminga

Kitaip vertintini sprendimai, kurie gali padėti auginti pajamas ar profesines galimybes – pavyzdžiui, kursai, mokymai, vairavimo pažymėjimas, studijoms ar darbui būtinas kompiuteris. Tokiais atvejais finansavimas gali būti pagrįstas, jei aišku, kokią vertę jis sukurs.

„Jei skolinamasi mokymams ar priemonei, kuri padės uždirbti daugiau, susirasti darbą ar įgyti reikalingų įgūdžių, toks sprendimas gali būti racionalus. Vis dėlto net ir investuojant į save svarbu turėti planą – kiek tai kainuos, per kiek laiko įsipareigojimą pavyks įvykdyti ir kas nutiks, jei pajamos bus mažesnės nei tikėtasi“, – teigia ekspertė.

Ji priduria, kad prieš priimant sprendimą rekomenduotina palyginti alternatyvas: gal dalį sumos galima susitaupyti, rinktis pigesnius mokymus, naudotą techniką ar atidėti pirkinį keliems mėnesiams.

Riba – finansinis lankstumas

Pasak R. Mylės, vienas svarbiausių ženklų, kad įsipareigojimų gali būti per daug, yra prarandamas finansinis lankstumas. Jei po įmokų ir būtinųjų išlaidų beveik nelieka pinigų net ir nedidelėms santaupoms, nenumatytiems atvejams ar kasdieniam gyvenimui, toks sprendimas kelia riziką.

„Jaunystėje finansinis lankstumas yra ypač svarbus, nes gyvenimo aplinkybės gali greitai keistis. Darbas, gyvenamoji vieta, studijos, santykiai, sveikata – visa tai gali turėti įtakos pajamoms ir išlaidoms. Todėl prieš prisiimant įsipareigojimą verta pasitikrinti, ar galėtumėte jį vykdyti ir tada, jei vieną ar kelis mėnesius pajamos sumažėtų“, – sako ji.

Ekspertė rekomenduoja, kad prieš skolindamiesi jauni žmonės pirmiausia susidarytų realų mėnesio biudžetą ir į jį įtrauktų ne tik nuomą, maistą ar transportą, bet ir smulkias kasdienes išlaidas, kurios dažnai lieka nepastebėtos. Taip pat svarbu turėti bent nedidelį finansinį rezervą.

„Skola neturėtų būti būdas nuolat pasivyti savo norus. Ji gali būti naudinga priemonė, jei yra aiškus tikslas, protinga suma ir konkretus grąžinimo planas. Tačiau jei įsipareigojimas priimamas tik todėl, kad norisi turėti daiktą ar patirtį čia ir dabar, verta sustoti ir dar kartą paskaičiuoti“, – apibendrina R. Mylė.