Nauja socialinė kampanija atskleidžia šokiruojančią tiesą: esame linkę pateisinti smurtą

Smurtas artimoje aplinkoje tebėra viena opiausių problemų Lietuvos gyventojų namuose. 2024 metais policija užregistravo net 54 602 tokius pranešimus. Tačiau apie daugumą atvejų taip ir nebūna pranešta, manant, kad smurtas artimoje aplinkoje yra privatus reikalas. Siekdama priminti, kad kovai su smurtu reikia kiekvieno iš mūsų, šiais metais IKEA pradeda naują socialinę kampaniją.

Reklama

IKEA vizija kurti gražesnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių. Deja, savo namuose saugiai jaučiasi ne visi. „Realybė yra žiauri: namai, kurie turėtų būti saugiausia pasaulio vieta, daug kam siejasi su baime, skausmu ir pavojumi prarasti gyvybę. Smurtas artimoje aplinkoje nepriklauso nuo socialinės padėties, ekonominių veiksnių ar išsilavinimo – jis gali vykti bet kur ir pasireikšti įvairiomis formomis. Todėl turime aiškiai suprasti, kas yra smurtas, kaip jį atpažinti ir kaip padėti, nesukeliant pavojaus nei nuketėjusiam asmeniui, nei patiems sau, kad prireikus galėtume palaikyti artimuosius, draugus, kaimynus ar kitus aplinkinius. Smurtas artimoje aplinkoje nėra privatus šeimos reikalas – tai visuomenės problema, kurią turime spręsti kartu: valstybės, verslo atstovai, bendruomenės ir kiekvienas iš mūsų“, – sako IKEA Mažmeninės prekybos vadovė Baltijos šalims Inga Filipova, pristatydama naują ilgalaikės iniciatyvos „Pastebėk smurtą“ kampaniją.

Smurtas artimoje aplinkoje paveikia ne tik nukentėjusius asmenis, bet ir jų aplinką. Jis sukelia domino efektą, dėl kurio griūna šeimos, silpnėja bendruomenės ir ilgainiui nukenčia visa visuomenė. Naujausios „Pastebėk smurtą“ kampanijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir paskatinti, užuot likus abejingiems, stebėti aplinką plačiai atmerktomis akimis, taip prisidedant prie pokyčių.

„Remiantis statistika, kas ketvirta Lietuvos moteris bent kartą gyvenime yra patyrusi fizinį, seksualinį ir / ar psichologinį partnerio smurtą. Nebegalime toleruoti problemos – atėjo metas prisiimti kolektyvinę atsakomybę. Prašyti pagalbos yra didelis žingsnis bet kuriam smurtą patyrusiam asmeniui – tenka įveikti baimę, gėdą, aplinkinių abejingumą, susidurti su finansiniais ir psichologiniais iššūkiais. Norėdami jiems padėti, privalome stebėti aplinką ir atpažinti galimo smurto požymius, suteikti reikiamą paramą nukentėjusiesiems ir neabejoti jų istorijomis“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė.

Ji pabrėžia, kad labai svarbu skleisti žinią apie smurtą artimoje aplinkoje ir informuoti žmones, kur ir kaip ieškoti pagalbos. „Pastebėjus smurto atvejį, negalima nusigręžti. Esant tiesioginiam pavojui, būtina skambinti pagalbos numeriu 112, o patarimo galima kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (0700 55516) arba Pagalbos moterims liniją (0800 66366)“, – priduria M. Jurkutė.

Socialinės kampanijos kūrybine idėja siekiama atkreipti dėmesį į neretai girdimas, smurtą pateisinančias frazes. Kartu su ja bus skleidžiama ir edukacija, kurios tikslas – padėti atpažinti skirtingas smurto formas, papasakoti, kur kreiptis pagalbos, ir, dalinantis ekspertų įžvalgomis, didinti visuomenės informuotumą bei skatinti teigiamus pokyčius.

„Ryškios, dėmesį atkreipiančios frazės („Tiedu nuolat riejasi.“, „Koks čia smurtas – niekam gi netrenkė.“ ir pan.) pasitelktos, siekiant parodyti realų pavojų, kurį kelia visuomenėje įsišaknijęs polinkis pateisinti smurtą. Dėl šių ir panašių frazių nukentėję asmenys vengia kreiptis pagalbos ir apskritai sumenkinamas problemos rimtumas. Pagrindinė kampanijos žinutė, teigianti, kad smurtui artimoje aplinkoje nėra pateisinimo, yra tarsi priminimas mums visiems būti dar sąmoningesniems“, – sako Inga Filipova.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė įsitikinusi, kadsmurto pateisinimas dažniausiai kyla iš nežinojimo ir abejingumo. „Šabloninės frazės sklinda iš mūsų lūpų dėl žinių apie smurtą ir jo formas stokos. Tai ypač pasakytina apie nematomą smurtą – ekonominę, psichologinę ir socialinę partnerio kontrolę. Svarbiausia – neignoruoti smurto požymių. Jei kyla įtarimas, visada geriau sureaguoti, nei likti abejingam“, – teigia M. Jurkutė.

Kampanija startuos vasarį visose Baltijos šalyse ir tęsis iki kovo pradžios. Ji apims lauko ir skaitmeninę reklamą, bus vykdomi turinio projektai su išsamiomis istorijomis ir ekspertų komentarais, kartu skleidžiant žinią ir vidiniuose IKEA kanaluose.

Ši kampanija yra ilgalaikio IKEA socialinės atsakomybės projekto „Pastebėk smurtą“ dalis, prisidedanti prie bendrovės vizijos kurti gražesnį kasdienį gyvenimą, įskaitant ir saugią namų aplinką. Bendrovės investicijos paskirstytos trimis kryptimis: edukacinėms programoms, gyvenimo sąlygų gerinimui krizių centruose ir darbuotojų įsitraukimui. Pastarasis apima ne tik švietimą, bet ir skubią psichologinę pagalbą bei savanorystę, atnaujinant krizių centrų patalpas. Teikiant paramą Baltijos šalyse veikiantiems krizių centrams, siekiama įrengti jaukius laikinuosius namus, kuriuose apsistoja nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusios šeimos. Nuo 2020 metų (iniciatyvos pradžios) Baltijos šalyse renovuoti 6 krizių centrai – atnaujintų patalpų plotas siekia daugiau nei 1300 kvadratinių metrų. Krizių centrų pokyčius planuojama tęsti ir 2025-aisiais.

Prireikus pagalbos, visada galima:

• kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą telefonu +370 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt;

• rasti artimiausią pagalbos vietą interneto svetainėje www.visureikalas.lt;

• norint skubiai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, skambinti pagalbos numeriu 112.

Šaltiniai:

Oficialiosios statistikos portalas: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R0077#/

European Union Agency for Fundamental Rights (FRA): https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/eu-gender_based_violence_survey_key_results.pdf