Slidinėjimo sezonas prasideda ne tada, kai pirmą kartą užsegami batai ir atsistojama ant sniego. Jis prasideda gerokai anksčiau. Kartais rudenį, kai dar krenta lapai. Kartais galvoje – kai tik pasirodo pirmosios kalnų nuotraukos su baltomis viršūnėmis.
Reklama
Tie, kurie į trasas grįžta po ilgesnės pertraukos, dažnai nustemba: kūnas pamiršta greičiau nei atrodo. Įranga taip pat. Todėl klausimas, kaip pasiruošti slidinėjimo sezonui, nėra vien apie kelionės rezervaciją. Tai apie fizinę formą, techniką, saugumą ir net smulkias detales, kurios iš pradžių atrodo nereikšmingos.
Geriau pradėti anksčiau. Be skubėjimo.
Kūnas po vasaros – ar tikrai pasiruošęs?
Slidinėjimas apkrauna kojas, nugarą, pilvo raumenis. Ypač šlaunis. Ilgesnis nusileidimas gali priminti, kad keturgalviai dirba be pertraukos.
Po kelių mėnesių mažesnio fizinio krūvio raumenys silpnesni, reakcija lėtesnė. Traumos dažniau nutinka pirmomis dienomis – ne todėl, kad trasa sudėtinga, o todėl, kad kūnas dar neprisitaikęs.
Ruošiantis sezonui verta įtraukti:
pritūpimus,
išstūmimus,
balansavimo pratimus,
lengvą kardio treniruotę.
Du–trys kartai per savaitę jau duoda rezultatą. Net 20–30 minučių treniruotės gali pagerinti ištvermę. Tai nėra maratono pasirengimas, bet slidinėjimo diena dažnai trunka 4–6 valandas su pertraukomis. Kojos tą jaučia.
Klausimas, kaip pasiruošti slidinėjimo sezonui, pirmiausia atsakomas ne parduotuvėje, o sporto salėje ar namų svetainėje.
Pusiausvyra ir stabilumas – nepastebima, bet būtina
Slidinėjant kūnas nuolat koreguoja padėtį. Nedideli nelygumai, ledas, minkštas sniegas – viskas reikalauja greitos reakcijos.
Balanso treniruotės – stovėjimas ant vienos kojos, pratimai su nestabiliomis platformomis – stiprina giliuosius raumenis. Jie padeda išlaikyti kontrolę, kai trasa tampa nelygi.
Šie pratimai gali atrodyti paprasti. Tačiau būtent paprastumas dažnai apsaugo nuo sudėtingų situacijų kalnuose.
Ištvermė – kad paskutinė diena nebūtų sunkiausia
Dažnai slidinėjimo atostogos trunka 4–7 dienas. Pirmą dieną entuziazmo netrūksta. Trečią ar ketvirtą jaučiamas nuovargis. O paskutinę – dažnai pasitaiko klaidų.
Lengvas bėgimas, greitas ėjimas ar važiavimas dviračiu padeda sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą. Net pusvalandis kelis kartus per savaitę gali pakeisti savijautą kalnuose.
Kaip pasiruošti slidinėjimo sezonui fiziškai? Ne per savaitę. Geriau pradėti bent mėnesį prieš planuojamą kelionę.
Slidės, batai, šalmas, akiniai. Viskas turi veikti sklandžiai.
Slidžių briaunos laikui bėgant atšimpa. Vaškas nusidėvi. Jei slidės laikytos drėgnoje patalpoje, gali atsirasti rūdžių.
Rekomenduojama:
patikrinti briaunas,
atnaujinti vašką,
įvertinti apkaustų būklę.
Apkaustų reguliavimas turi atitikti svorį ir slidinėjimo lygį. Per stipriai sureguliuoti apkaustai gali neišsisegti kritimo metu, o per silpnai – atsisegti netikėtai.
Tai ne detalė. Tai saugumas.
Batai – komfortas lemia visą dieną
Slidinėjimo batai neturėtų spausti, bet ir neturi būti per laisvi. Jei kojos nutirpsta ar atsiranda spaudimo taškai, malonumas dingsta greitai.
Prieš sezoną verta:
pasimatuoti batus su slidinėjimo kojinėmis,
patikrinti sagtis,
įvertinti vidpadžių būklę.
Jei batai pirkti prieš kelerius metus, o slidinėjimo lygis pakito, gali būti, kad jų lankstumo indeksas (flex) jau nebeatitinka poreikių.
Mažos detalės tampa labai pastebimos po kelių valandų trasoje.
Apranga – sluoksniavimo principas
Slidinėjimo apranga turi apsaugoti nuo šalčio, vėjo ir drėgmės, bet kartu leisti kūnui kvėpuoti.
Pagrindiniai sluoksniai:
Termo apatinių sluoksnis – išgarina drėgmę.
Izoliacinis sluoksnis – sulaiko šilumą.
Viršutinis sluoksnis – apsaugo nuo vėjo ir sniego.
Medvilnė nėra tinkamas pasirinkimas. Ji sugeria drėgmę ir lėtai džiūsta.
Jei svarstoma, kaip pasiruošti slidinėjimo sezonui, verta peržiūrėti spintą iš anksto, o ne likus dienai iki kelionės.
Šalmas ir apsauga – ne tik pradedantiesiems
Šalmas tapo įprasta dalimi daugelyje kurortų. Jis saugo ne tik nuo rimtų traumų, bet ir nuo smūgių į ledą ar kitą slidininką.
Kai kurie renkasi ir nugaros apsaugas, ypač vaikai ar tie, kurie slidinėja agresyviau.
Saugumo priemonės neturėtų būti laikomos perteklinėmis. Kalnuose greitis dažnai didesnis nei atrodo.
Technikos atnaujinimas – trumpa pamoka gali daug ką pakeisti
Net patyrę slidininkai kartais įgyja įpročių, kurie mažina efektyvumą ar didina traumų riziką.
Vienos ar dviejų valandų pamoka su instruktoriumi gali padėti: